Ar Rietavas neprilygsta Žagarei?

Parašė: Dana LUKAUSKIENĖ 2014-07-08

Ketvirtadienį vykusiame Rietavo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje virė karštos diskusijos dėl pasiruošimo artėjantiems 2015 m., kurie itin reikšmingi ir Rietavo kraštui – bus minimos iškilios asmenybės Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės.
UNESCO 37-osios generalinės konferencijos metu Paryžiuje buvo paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą pateko ir kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Sukaktį minėti ruošiasi ir rietaviškiai. Planuojamos veiklos jau keletą metų buvo aptariamos Rietavo kraštiečių klube, apie jas diskutuojama, ieškoma partnerių Baltarusijoje, Prancūzijoje. Didžiulį paruošiamąjį darbą atlikęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. 2015 m. Rietave turėtų nuvilnyti virtinė solidžių renginių: planuojama pastatyti paminklą Oginskių giminės atminimui įprasminti, surengti kultūrinių, mokslinių konferencijų, koncertų, vykdyti leidybinę veiklą.
Į komiteto posėdį atvykęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas prašė patvirtinti organizacinio komiteto, sudaryto Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimui rengti, sudėtį. Tačiau muziejaus direktorių nustebino tai, kad Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistai į organizacinį komitetą įtraukė tik vietos kultūros įstaigų vadovus. V. Rutkauskas pasigedo solidžių, gerbiamų, Rietavo kraštui neabejingų žmonių: prof. Leono Vaidoto Ašmanto, prof. Justino Krėpštos, Rietavo parapijos klebono kun. Antano Gutkausko, Alfredo Jomanto, Rietavo verslo informacijos centro direktorės Laimos Dockevičienės ir kt. Muziejaus direktorius ragino organizacinį komitetą formuoti iš žmonių, kurie būtų pajėgūs dirbti, diskutuoti, remti. Jis klausė, kodėl Švietimo, kultūros ir sporto skyrius iki šiol to nepadarė?..
Rietavo merui Antanui Černeckiui pasirodė keista, kad specialistė Jolanta Bertauskienė bei V. Rutkauskas, kurie buvo įpareigoti parengti sprendimą Tarybai, dirbo atskirai, nesusisiekė iki komiteto. Merui pritariamai linkčiojo ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė, kuri sakė, jog paskambinti visiems, kurie dar neįtraukti į organizacinį komitetą, reikia vos kelių minučių. Jos nuomone, komitetą formuoti reikia iš darbingų žmonių, o ne dėl garbės.
V. Rutkauskas apgailestavo, kad Rietavas prarado galimybę 2015 m. tapti Lietuvos kultūros sostine ir užleido vietą Žagarei.
L. Rėkašienė tikino, kad Rietave, kultūros srityje, dirba per mažai žmonių, kad būtų galima rengti solidžius Lietuvos kultūros sostinės renginius. Juolab, kad mažas ir savivaldybės gyventojų skaičius. Paraiška dėl kultūros sostinės vardo gavimo, pasak L. Rėkašienės, nebuvo pateikta neva dėl baimės apsijuokti. Esą ji šią idėją pirmą kartą išgirdusi tik tuomet, kai kažkurios šventės įkarščio metu apie tai užsiminė Seimo narys Jurgis Razma.
Pasak V. Rutkausko, Lietuvos kultūros sostinę paprastai pasiekia ir solidi suma. Tai valstybės parama kultūrai puoselėti. Beje, Žagarėje – būsimojoje Lietuvos kultūros sostinėje – tik apie 1 700 gyventojų. O apie galimybę Rietavui tapti 2015 m. Lietuvos kultūros sostine Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Istorinės kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja Ona Šaltytė buvo užsiminusi dar 2010 m. V. Rutkauskui pasirodė nesuprantama, kodėl Savivaldybės kultūros politiką formuojantys specialistai neatsiliepė į šį kvietimą, liko abejingi.
Po aštrių V. Rutkausko bei L. Rėkašienės diskusijų, komiteto nariai nusprendė iki Tarybos posėdžio į organizacinį komitetą įtraukti garbingus, Rietavo kraštui neabejingus žmones. Pritarta, kad sprendimas dėl komiteto sudėties būtinai turi pasiekti Tarybą, nes solidi sukaktis turi būti paminėta itin prasmingai.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pasidžiaugė gera žinia, kad nuo liepos 1 d. 244 litais kyla visų kultūros darbuotojų atlyginimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Streikmetis (1)

Pirmieji į miestus atriedėjo traktoriai. Po dienos savo nepasitenkinimą demonstravo vežėjai. Į gatves išėjo akademinė bendruomenė, […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Dabar Plungės šilumos tinklų įkainis už šildymą yra vienas didžiausių Lietuvoje, bet žadama, kad gruodį jis mažės. Kaip reaguojate į artėjantį šildymo sezoną ir kainas?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas