Aukso vainikas – antrą kartą

Parašė: Kalbino Jolanta VASILIAUSKIENĖ 2015-01-13

Tradiciškai per Trijų Karalių šventę, sausio 6-ąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje iškilmingai pagerbti ir vainikuoti jubiliejinės, dešimtosios, respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatai. Tarp apdovanotųjų – ir Plungės rajono atstovas. Aukso vainiku padabintas kryždirbys Antanas Vaškys. Apie apdovanojimą, kūrybą bei dirbinius ir kalbėjomės su liaudies meistru jo namuose.
– Pernai birželio mėnesį šventėte savo penkiasdešimtąjį gimtadienį. Kiek metų atseikėta skulptūroms, kryždirbystei?
– Jei žiūrėtume pagal dokumentus, tai kokie 35-eri nuo parodinės veiklos. O drožinėti pradėjau gal dvylikos ar trylikos metų. Vadinasi, apie 37–38 metus bendrauju su medžiu.
– Iš kur tas kūrybingumas, talentas? Gal tėveliai – menininkai?
– Mama paišė ir iki šiol paišo. Tad nuo mažumės augau tarp paveiksliukų. Artimi giminaičiai yra ir tautodailininkai Regina ir Justinas Jonušai. Na, o tėvukas – metalo specialistas, tekintojas-frezuotojas. Jis man pirmuosius kaltus ištekino. Manau, kad kūrybingumas nebūtinai turi būti tik mene. Juk bet kokiame darbe ta kūryba gali atsiskleisti. Ar kiekvienas vairuotojas gali važiuoti taip, kad slidžiame kelyje neslystų į griovį?
– Daugiau nei pusę gyvenimo drožiate, skaptuojate. Kiek dirbinių pridaryta, ko gero, ir nesuskaičiuosime. Ar prisimenate pirmąjį savo darbą?
– Jei atmintis manęs neapgauna, pirmasis, sakyčiau, neblogai pavykęs darbas buvo reljefas. Jį išdrožiau lankydamas drožėjų būrelį mokykloje. Aiškiai prisimenu, jog ten buvo pavaizduotas kunigaikštis Gediminas ant žirgo su kalaviju rankose. Ir dabar kažkur namuose tas reljefas guli. Aišku, buvo dar ir visokių kaukių.
– Kurdamas menininkas savo kūriniui atiduoda sielą. Kurį darbą galėtumėte įvardyti kaip sau artimiausią ar net kaip šedevrą?
– Pasakysiu taip: kai turi dešimt vaikų, sunku pasakyti, kurį myli labiausiai. Visi jie tavo vaikai. Taip ir čia. Kai padarai kokį darbą, atrodo mielas ir geriausias, bet praeina kiek laiko ir vėl pradedi galvoti, kad galėjai geriau. Tad išskirti kažkurio vieno negaliu, visi jie man vienodai brangūs.
– Drožėjai mėgsta sakyti, kad vos tik paėmę medžio gabalą jau žino, ką iš jo darys. Ar šiame posakyje yra tiesos? Iš kokio medžio pačiam geriausiai drožti?
– Tiesos yra. Būna ir man, kad nešdamas malkas krosniai pakurti imu vieną ir išsirenku, pamatau, jog iš jos kažkas gali išeiti. Medis dažnai parodo, kaip reikia dirbti. Dėl to nereikėtų stebėtis, juk lietuviai 4000 metų, gal ir daugiau, gyvena tarp miškų, tad greitai perpranta medį. Dirbti galima su kiekvienu medžiu. Smulkesnėms skulptūrėlėms laikyti vidaus patalpose tinkama liepa, o lauko skulptūroms tinkamiausias ąžuolas. Neseniai atradau klevą. Tačiau man labiausiai patinka dirbti su akmeniu.
– Paminėjote akmenį, tad kodėl užsiimate kryždirbyste?
– Kryždirbystė – tai tik viena iš mano veiklos sričių. Esu baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą, mokiausi meninio akmens apdirbimo. Plungėje ne vienas mano darbas stovi. Prieš 25-erius metus daryta Marija stalinizmo aukoms atminti pastatyta bažnyčios šventoriuje. Gal mūsų supratimas kitoks, bet žmonės sunkiai priima tuos darbus. Tad ir darau tai, ko reikia, ko jie nori. Kas žino, gal ateityje daugiau laiko skirsiu akmeniui.
– Aukso vainiku papuoštas esate ne pirmą kartą. Kaip pats vertinate šį apdovanojimą?
– Nesureikšminu šitų dalykų. Aišku, malonu, kad pripažįsta, kad darbai patinka ne tik žmonėms, bet ir rimtiems vertintojams, menotyrininkams. Šis įvertinimas užsakovams – lyg ženklas, kad darbas nebus atliktas bet kaip, drąsiau galiu ir savo nuomonę pasakyti ar patarimą duoti, žinodamas, kad į juos atsižvelgs.
– Kiekvienam kūrinio autoriui svarbu, kad jo darbas būtų įvertintas, kad būtų išskirtinis. Dabar, kai technologijos pažengusios tiek, kad bet ką galima nukopijuoti, kaip dėl skulptūros?
– Kad taip dirbčiau ir būčiau įvertintas, mokiausi 35 metus ir vis dar mokausi. Iš šio darbo milijonų nesusikrausi. Aš tikrai galiu pasakyti, jog niekieno darbų nekopijuoju. Maniškius, kiek žinau, tikrai kopijuoja, bet juk jei kažkas pavagia meno kūrinį, tai taip pat savotiškas įvertinimas (juokiasi). O jei kalbėsime apie kopijas didesniu mastu, kryždirbystė, ko gero, – vienintelė sritis, kurios dar nenukopijavo ir nepradėjo masinės gamybos.
– Atskleiskite paslaptį, koks kūrinys laukia savo eilės artimiausiu metu?
– Mažosios skulptūrėlės eilės nelaukia. Jas galiu drožti ir klėtyje, o didesnių darymą tenka atidėti iki pavasario. Naujausias mano darbas – koplytstulpis su šventuoju Jurgiu. Jis iškeliaus į Tauragės rajoną.
– Teko girdėti, jog tam, kad atsirastų meno kūrinys, kūrėjui būtinas įkvėpimas. Gal medžio meistrams taip pat?
– Jau anksčiau sakiau, kad medis dažnai pats pasako ir nukreipia, ką iš jo daryti. O dėl ūpo ar įkvėpimo, tai man jo niekada netrūksta. Nueinu į klėtį, pasiimu drožinį, pradedu, ir noras atsiranda.
– Kuo turi žmogus pasižymėti, kad galėtų prakalbinti medį, akmenį?
– Aišku, ne kiekvienas gali būti geru skulptoriumi, tapytoju ar kitos srities menininku. Manau, medžio drožėjui reikia fantazijos, atkaklumo, turėti viziją ir žinoti, ko sieki, kokį rezultatą nori pamatyti. O auksiniai įrankiai ir teorijos žinios nelabai padės.
– Ačiū už pokalbį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Franciele parašė:

    Yup, that’ll do it. You have my apotrciaeipn.

  2. Costelus parašė:

    It’s a joy to find sonoeme who can think like that

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Idėja – mažiau kalbėti? (0)

Pamažu kapsi dienos, likusios iki Lietuvai ypač svarbaus įvykio – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Jų liko […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pasaulyje nuvilnijęs seksualinių priekabiavimų skandalas išjudino ir lietuvius. Kaip manote, ar Lietuvoje ši problema aktuali?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas