Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) ir „Veistas“ jau senokai savo santykius aiškinasi teismuose. Apie tai yra rašiusi ir „Plungė“. Antradienį surengtame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nuskambėjo mintis nutraukti tarp TRATC-o ir „Veisto“ sudarytą sutartį.
Išeitis – nutraukti sutartį
Skaitytojams priminsime, kad gavęs Europos Sąjungos finansavimą TRATC-as įgyvendino projektą – Jėrubaičiuose išdygo atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurią statė ir iki šiol eksploatuoja UAB „Veistas“. Investicija kainavo beveik 10 mln. eurų. Iš pradžių lyg ir sklandžiai ėję reikalai pradėjo strigti, bendrovės ėmė nebesutarti, įsisuko teismų karuselės.
Kaip antradienį posėdyje sakė TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas, prieš dieną regiono merai įpareigojo jį kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl UAB „Veistas“ rašto, tiksliau – dėl bendrovės pasiūlymų taikos sutarčiai.
Vienas iš rašto punktų – kad užsakovas sutiktų, jog eksploatuojamais įrenginiais „Veistas“ netrukdomas galėtų perdirbti biodegraduojančias atliekas, gautas iš trečiųjų asmenų.
„Nemanau, kad reikia kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su klausimu, ar nesudarysime išskirtinių sąlygų privačiam asmeniui nemokamai naudojantis įranga konkuruoti rinkoje. Pagal šį siūlymą jiems leidžiame tvarkyti atliekas, atvežtas iš velniai žino kur, ir už tai nieko neatlyginant“, – kalbėjo V. Domarkas.
Kitas pasiūlymas – sutikti į kaupą priimti degias atliekas, jei jos nors vienu kriterijumi neatitinka KAK-o (KAK – kietasis atsinaujinantis kuras) apibrėžimo, t. y. drėgnumo ir chloro kiekis. „Atsiprašau. Tai iš tų atliekų ir yra gaminamas KAK-as. Jei yra separatorius, galima tokias atliekas išrūšiuoti: pašalinti chloro turinčias atliekas, drėgnas išdžiovinti ir gauti KAK-ą. Jei nesutinkame, tada tiekėjui mokėti 100 proc. dydžio kompensaciją už kiekvienos likutinės tonos sutvarkymą išvežant deginti į „Fortum“. Tai taikos sutarties pasiūlymas“, – akcentavo TRATC-o direktorius.
Ir paskutinis siūlymas – atsisakyti atliekų mokesčio indeksacijos pagal atliekų morfologiją. Kaip paaiškino V. Domarkas, toks siūlymas atsirado ne šiaip sau, mat dabar atliekant morfologiją išrūšiuotose atliekose plastiko randama 2,5 proc. ir pagal „Veisto“ patvirtintą metodiką įkainis turėtų mažėti. „Todėl ir yra tokie raštai, tokie siūlymai, kur vien tik TRATC-as nevykdo, neveža, nepriima. Jau yra keturi teisminiai ginčai, ir, matyt, tai tęsis iki begalybės. Todėl kviečiu priimti rimtą sprendimą ir nutraukti šitą sutartį. Maksimalios pasekmės, jei neįrodysime, kad „Veistas“ nesugeba dirbti pagal sutartį, – reikės sumokėti 144 000 eurų netesybų“, – politikams dėstė V. Domarkas.
„Prieš penkerius metus pradėjome nuo 26 eurų, dabar mokame 42 eurus. Kur ta riba? Kas gyventojus begins? Įsileidome velnią į bažnyčią, tai užlipo ant altoriaus. Kadangi gauna po 300 000 eurų pagrįstų ar nepagrįstų pajamų, tam reikalui galo nebus. Esame įkinkyti į jungą. 144 000 Eur netesybų – lašas jūroje. Šiemet sumokėjome 320 000 eurų: jau du kartus būtume nutraukę sutartį ir dar būtų likę. Sakau, nebežaiskime tų žaidimų. Kažkas turi pradėti ginti gyventojus, o ne pūsti į privatininko dūdelę“, – sutarties nutraukimui pritarė komiteto narys Robertas Endrikas.
Kainuos brangiau nei netesybos?
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Raudys kolegoms priminė, jog, nutraukiant sutartį be netesybų, gali atsirasti ir kitų išlaidų, tokių kaip negautos pajamos ar pan.
„Veistas“ pavasarį kreipėsi į teismą dėl negautų pajamų priteisimo. Apygardoje teismą laimėjau. Teismas nerado nė vieno argumento, kad bendrovė galėtų pretenduoti nors į vieną eurą. Dėl to ir atsirišo rankos. Visų pirma tai nėra aptarta mūsų sutartyje. Joje dėl nuostolių atlyginimo numatyta labai konkreti suma“, – paaiškino TRATC-o direktorius.
„Tai dabar turime du dalykus: „Veisto“ pageidavimų koncertą, kuris praktiškai neįmanomas. Kalbant apie papildomų atliekų priėmimą iš kitų šaltinių, toks variantas galimas tik tuo atveju, jei tai mažintų gyventojų mokamą kainą“, – kalbėjo T. Raudys. Anot V. Domarko, tai net ne esamos sutarties apimtis, o atskiras komercinis sandoris.
T. Raudys abejojo, kad MBA operatorius sutiks su argumentu, jog nevykdo sutarties, ir ieškos galimybių įrodyti priešingai. Jo manymu, neįrodžius, kad „Veistas“ nevykdo sutarties, neužteks 144 000 eurų. Papildomai gali tekti sumokėti už laikotarpį, kai nebuvo vykdoma veikla.
„Kokias išlaidas patirs „Veistas“ neteisėtai nutraukus sutartį? Maksimaliai kas gali būti – darbuotojų išlaikymas, atleidimas ir pan. Bendrovė nėra investavusi nė vieno euro, tad įrodymų, kad investavo ir patyrė nuostolių, nėra. O dėl mistinių negautų pajamų teismas jau yra pasisakęs“, – tikino V. Domarkas.
Komiteto pirmininkė Daina Martišienė taip pat buvo linkusi nutraukti sutartį. Pasak jos, šiaip ar taip MBA operatorius jau tampo po teismus, tad baimintis dėl dar vieno nereikėtų.
Kalta valdyba?
„Prieš darant kokį nors veiksmą reikia gerai pasižiūrėti, kiek kainuos. Visada reikia turėti omenyje, kas bus, jei bus. Jei atsiranda papildomų mokėjimų, kas prisiims atsakomybę? Ar tai bus nurašyta gyventojams ir juridiniams asmenims, mokantiems už atliekų sutvarkymą?“ – klausė meras Audrius Klišonis.
„O kas prisiėmė atsakomybę, kai nuo 26 eurų kaina pakilo iki 42 eurų? Kas prisiims, kad kiekvienais metais po 400 000 eurų „išvaroma“ administravimui?“ – klausimus merui peradresavo R. Endrikas.
Pasak A. Klišonio, tam buvo sudaryta TRATC-o valdyba. „Galima įvardyti paskutinius: Mindaugas Kaunas, Gintaras Bagužis, kurie buvo valdybos nariai. Ką jie padarė šiuo klausimu, kad sprendiniai būtų kitokie? Jie yra mūsų atstovai, kokia jų atsakomybė dėl situacijos? Tai yra konkreti, personalinė atsakomybė“, – su kaltinimų gaidele nuskambėjo mero atsakymas.
„Noriu pasakyti, kad valdybos šią dieną nėra. Kaip tik manau, kad naujoji valdyba ir pradėjo tuos visus procesus. Kas, matyt, labai nepatinka „Veistui“ ir dar kai kuriems asmenims“, – gynėsi Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas.
„Dar kartą priminsiu, kad jokio sprendimo nepriimame. Nukreipkime direktorių, kuria kryptimi eiti. Kada nors reikia pradėti kalbėtis. Nuo to, kad mes nekalbėsime, geriau nepasidarys“, – diskusijas užbaigė komiteto pirmininkė.
Tad priimtas protokolinis sprendimas: V. Domarkas pradeda ruošti sprendimą dėl sutarties nutraukimo.