Vietos ūkio ir ekologijos komitetas, pasikvietęs į posėdį savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorių Zigmantą Daugėlą, išklausė informaciją apie tai, kokia šiuo metu Plungėje yra situacija vykdant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Pasirodo, renovacijos reikalai juda gana gerai, plungiškiai suvokia jos naudą, pamažu atsiranda ir supratimas, kad atnaujinti galima (netgi būtina) ir medinius daugiabučius.
„Plungės būsto“ direktorius Z. Daugėla informavo, kad Plungėje šiuo metu yra renovuota 50 daugiabučių namų (iš viso jų mūsų mieste – 149). Dabar mieste atnaujinami penki daugiabučiai, dviem paruošti projektai ir laukiama ekspertizės išvadų, vienas pateiktas vertinti valstybinei komisijai, dar vieno renovacija baigta – laukiama, kol bus paskirta komisija. „Šį mėnesį planuojama pateikti valstybinei komisijai dar tris namus“, – pridūrė direktorius.
Z. Daugėla pasidžiaugė, kad sėkmingai pavyko renovuoti visus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos 1–3 kvietimuose dalyvavusius daugiabučius, tikimasi, kad šiais metais pasiseks pradėti ir ketvirtojo etapo darbus. Pastarajame kvietime dalyvaus 16 Plungės namų. Paraiškas buvo pateikę 26, tačiau dalis gyventojų vėliau persigalvojo, kitiems modernizacijos procesą sustabdė iš banko gautas neigiamas atsakymas dėl lengvatinio kredito suteikimo. „Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės atsisako renovacijos, yra jos kaina“, – teigė „Plungės būsto“ vadovas.
Vis dėlto direktorius akcentavo, kad programoje norėtų dalyvauti daugiau daugiabučių butų savininkų, nes gyventojai supranta, kad modernizavus namą nauda yra visokeriopa: sumažėja sąskaita už šildymą, padidėja turimo turto vertė, aplinka, kurioje gyveni, tampa gražesnė ir saugesnė, prie reikalingų investicijų prisideda valstybė. Pastebėta, kad aktyvesni tampa ir mediniuose daugiabučiuose įsikūrę žmonės. Anksčiau į būsto renovaciją jie žiūrėjo įtariai, o šiuo metu susidomėjimas didesnis, ypač pamačius realius pavyzdžius: dabar Plungėje atnaujinamas medinis daugiabutis Telšių skersgatvyje.
Nors renovacija iš esmės vertinama teigiamai, yra dalykų, kurių žmonės nesupranta. Štai, pavyzdžiui, abejonių kelia reikalavimas modernizuojant daugiabutį prie kiekvienos laiptinės įrengti pandusą neįgaliems gyventojams, nepaisant to, ar yra techninių galimybių, ar iš tiesų tam namui jis reikalingas. Z. Daugėlai suprantama ši pastaba, juk tikrovė tokia, kad įvaža neįgaliajam bet kokiu atveju nefunkcionuos, nes pats pastatas (durų plotis, laiptai laiptinėse) nebus pritaikytas negalią turinčiam žmogui. Nepatenkinti renovuojamų daugiabučių gyventojai ir dėl balkonų atitvarų aukščio – po renovacijos atitvaras palieka aukštesnis už buto lango apačią, todėl kambarys truputį patamsėja. „Sakome žmonėms, kad taip numatyta įstatymuose, kad statybininkai dirba laikydamiesi visų reikalavimų, – kalbėjo „Plungės būsto“ direktorius. – Daug užtrunka, kol viską gyventojams išaiškiname.“
Z. Daugėla taip pat neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai atlikus renovaciją tenka po kurio laiko taisyti atsiradusį broką. Taip nutiko daugiabučiui A. Jucio g. 12, tačiau apskritai patys gyventojai tampa vis labiau suinteresuoti sekti darbus. Ne visada laiku pavyksta ir įvykdyti renovaciją. „35 proc. darbų vėluoja. Rangovai nevykdo įsipareigojimų pagal pateiktą statybos darbų grafiką. Tai motyvuoja darbo jėgos trūkumu“, – aiškino „Plungės būsto“ vadovas.
Kalbėdamas apie daugiabučių renovaciją Plungės mieste Z. Daugėla užsiminė, kad ji verkiant reikalinga vieninteliam mūsų mieste esančiam devynaukščiui – namas avarinės būklės. Jame iš viso yra 105 butai, bene 12 butų turi socialinio būsto statusą. Kaip minėjo pranešėjas, porą kartų jau buvo bandoma dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje, tačiau nesėkmingai – devynaukštis neatitinka reikalavimų. Pirma, šis namas yra įregistruotas kaip pastatas, skirtas įvairioms socialinėms grupėms, todėl reikalinga pakeisti jo paskirtį – atlikti inventorizaciją. „Kai prikalbėsime gyventojus ją atlikti, gal tada bus galima tikėtis ir renovacijos“, – sakė Z. Daugėla. O tai padaryti bus tikrai nelengva: yra gyventojų, kurie savo butuose yra pasidarę remontą, neretai įvykdę kai kuriuos esminius pakeitimus, kuriems reikalingas projektinis pagrindimas. Neturint tokių leidimų, būsto inventorizacijos procesas tampa sudėtingesnis nei paprastai.
Straipsnio, tai yra Daugėlos kalba, toli nuo realybės. Geras pavyzdys tos kalbos paneigimui yra renovuojamas V.Mačernio g. 5 namas. Renovacija prasidėjo vien brokas, jie netaisomi, darbai tęsiam. Pagal grafiką jau namas baigtas renovuoti 2017 metų lapkritį. Nors artėja jau 2018 metų lapkritis, darbų pabaigos dar nesimato. Mes, gyventojai, manome, kad šiemet namas dar nebus priduotas. Šiuo met lietūs, vata atšiltinti balkonai neuždengti, vata šlapia. Bet kai kur mėginama ją jau paslėpti. Brokas broko brokui ir t.t. Va, tokios namo renovacijos negalėjome net įsivaizduoti. Mes, gyventojai, esame nusivylę ir šoke. Kas bus toliau. „Šuo loja, o karavanas eina” ši patarlė tinka mūsų renovuojam namui.
Manau sutartyje turėtų būti labai konkrečiai nustatyti terminai ir sankcijos jų nesilaikant. Juk privačiai dirbant tai taikoma, kodėl daugiabučių renovacija vykdoma taip aplaidžiai? Dėl reikalavimų, nepatenkintų ne tokiais balkonais ir panašiai, žmonės gali pasidomėti kokie standartai taikomi naujos statybos daugiaaukščiams, nes kiekvienas iš savo prizmės žiūri, o daroma pagal projektą, ne pagal individualius reikalavimus. Kiek žinau ir kituose miestuose, žmonės džiaugiasi, jog renovavus namą ne tik sumažėjo šildymo kaina, bet ir gerokai aukštesnė temperatūra namuose šaltuoju sezonu