Dvaru paveldas Lietuvoje ir Lenkijoje

Parašė:  2008-10-03

Plungeje, Mykolo Oginskio dvaro rumuose – Žemaiciu dailes muziejuje (ŽDM), respublikos paveldosaugininkai, mokslininkai su Lenkijos paminklu globos draugijos ir Varšuvos miesto istorijos muziejaus atstovais aptare Lietuvos ir Lenkijos dvaru paveldo problemas.

 

Susitikimo metu nagrinetos Lietuvos ir Lenkijos dvaru išsaugojimo problemos, privaciu dvaru situacija, dalintasi privaciu investuotoju patirtimi, aptartas nevyriausybiniu organizaciju vaidmuo ir galimybes, sprendžiant dvaru išsaugojimo problemas. Pranešimus skaite Lietuvos nacionalines UNESCO komisijos generaline direktore Asta Dirmaite, Kulturos paveldo departamento direktore Diana Varnaite, Valstybines kulturos paveldo komisijos specialistai Gražina Dremaite ir Algimantas Gražulis, Lietuvos dvaru ir piliu asociacijos atstove Lina Blažyte, ŽDM direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskiene, sveciai iš Lenkijos: Varšuvos miesto istorijos muziejaus direktore Joanna Bojarska-Syrek, Lenkijos restauratoriu sajungos vadovas dr. Marek Baranski, Tulovicu dvaro savininkas Andrzej Nowak-Zemplinski, Varšuvos miesto istorijos muziejaus vicedirektorius Andrzej Soltan.
Dvarai buvusios Abieju Tautu Respublikos žemese yra daugiau nei architekturos paminklai. Per ilgus amžius šalia bažnycios egzistaves dvaras buvo esminis apšvietos, kulturos židinys, politines laisves ir liaudies tradicijos tvirtove. Lenkijoje, praejus 30-ciai metu po karo, iš didžiulio skaiciaus dvaru beliko vos 3 000 objektu, kuriu daugelis buvo nusiaubti, sunaikinti arba sugriuve. Apie šimtas pastatu del ju ypatingos reikšmes išliko geros bukles, nes jie laiku perduoti muziejams arba ten ikurti dailininku, rašytoju centrai ir kt.
Iki 1970 metu dvaru apsaugos ir restauracijos klausimas tuometines valdžios buvo nutylimas. 70-uju viduryje, negaledama panaudoti šimtu sugriautu objektu, Kulturos ministerija, praktiškai prieštaraudama ideologinei doktrinai, paskelbe akcija „Senoves paminklai – pardavimui“, kurios tikslas buvo surasti naujus šeimininkus apleistam paveldui.
1978 m. ši akcija sulauke ir Lenkijos vyriausybes palaikymo. Iš valstybes biudžeto nuspresta dengti dali tokiu objektu restauravimo kaštu, leista ikurti Paminklu globos draugija, kuri daug padare paveldo išsaugojimo srityje. Nauja impulsa politiniam ir ekonominiam mastymui dave 1990-ieji, taciau dvarams, netekusiems valstybiniu savininku, vel prasidejo niokojimo metas. Šia situacija turejo pataisyti privatizacija, kuri buvo suvokiama kaip dvaru supirkimas, o ne ju gražinimas buvusiems savininkams. 1995 m. Kulturos ministerija organizavo programa „Paminkliniu dvaru ir rumu sodybu apsauga“. Kai pagerejo ekonomine situacija, dvarams restauruoti pradeta gauti lešu iš Europos Sajungos fondu.
Kaip Lietuvoje atkurti dvarus kaip kompleksiška, autentiška, save išlaikancia kulturos paveldo vertybe, gvildeno Lietuvos kulturos paveldo specialistai. Per nepriklausomybes laikotarpi iš 2 000 dvaru beliko 400. Pirmasis ju isigijimo etapas siejamas su privatizacijos periodu, kai dvarai privatiems žmonems atiteko kaip buvusiu kolukiu ar tarybiniu ukiu turtas, gražintas kaip prieš sovietmeti turetas nekilnojamasis turtas.
Matant užsienio (ypac Vakaru Europos) piliu, dvaru palikima ir su juo susijusias komercines galimybes, pradeta ieškoti ir lietuvišku dvaru kulturos atgaivinimo budu. Komerciškai naudinga gali buti tik tokia dvaro paskirtis, kuri suteiks galimybiu teikti kompleksines paslaugas: edukacine veikla, erdves konferencijoms, seminarams, amatams puoseleti, apgyvendinimas, maitinimas.
Problemu yra del i šali ateinanciu ES strukturiniu fondu lešu kulturos paveldui išsaugoti, pritaikyti šiandienos reikmems. Šiu fondu administravimo ir vertinimo sistema veikia be galo letai. Todel sunkumu patiria visi dvarai- tiek savivaldybems priklausantieji, tiek privatus. Plungeje tai rodo pradetas Mykolo Oginskio dvaro sodybos pritaikymo turizmo reikmems projektas.
Aptarta dvaru savininku patirtis, nevyriausybiniu organizaciju veikla. 2002 m. Vokietijoje veikianciu muzieju biciuliu klubu pavyzdžiu Plungeje susikurusio klubo „Oginskiu dvaro biciuliai“ tikslus nuleme to meto aktualijos. Numatyta siekti, kad butu išsaugotas Oginskiu dvaro vientisumas, padeti atgaivinti kulturines dvaro tradicijas, padeti dvarui integruotis i Europos kulturos erdve.
2005 m. klubas „Oginskiu dvaro biciuliai“ tapo Pasaulio muzieju draugu federacijos nariu ir nuo to laiko pagal galimybes stengiasi kuo aktyviau dalyvauti šios federacijos veikloje. Svarbiausiais klubo laimejimais reikia ivardinti: 2003 m. priimto Plunges savivaldybes kolegijos sprendimo padalinti parka i 13 sklypu, skirtu ivairiai veiklai pletoti, panaikinimas; šalia parko vartu numatyto viaduko statybos projekto vykdymo sustabdymas (2006 m.); sovietiniu laikotarpiu parke ikurto stadiono teritorijos (2,5 ha) atskyrimo nuo parko svarstymo atšaukimas (2007 m.). Šis klubo darbas leido ne tik išsaugoti M. Oginskio dvaro rumu ansamblio verte, sudare galimybes kaip itin vertingam objektui gauti Europos Sajungos finansavima, bet ir tiketis, kad jis ateityje bus itrauktas i Lietuvos nacionaliniu vertybiu registra.
Pastebeta, kad Savivaldybes administracija ir valdymo strukturos vis dar nenoriai priima pilietine nuomone, sprendžiant dvaro renovacijos bei jo atgaivinimo klausimus, vengia teikti su šiais darbais susijusia informacija, taip pat vis dar nemato reikalo itraukti i dvaro atgaivinimo klausimus sprendžiancias komisijas ir komitetus.
Po pasitarimo Žemaiciu dailes muziejuje atidaryta Varšuvos miesto istorijos muziejaus parengta paroda „Varšuvos senamiestis – pasaulio kulturos paveldas“. Ji veiks iki lapkricio 26 dienos. Lankytojams pristatoma Varšuvos miesto, sunaikinto Antrojo pasaulinio karo metais, istorija, jo tragedija ir atgimimas, Visiškai sugriautas senamiestis ne tik buvo atstatytas, bet ir itrauktas i pasaulio kulturos paveldo saraša. Senamiescio širdyje isikures Varšuvos miesto istorijos muziejus ir jo darbuotojai buvo iš tu, kurie daug padare, kad senamiestis atgimtu ir taptu vienu iš svarbiausiu Lenkijos turizmo centru.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Į kraują įaugo jo pamokymas (0)

Palijo. Antradienį taip nedrąsiai nulašnojo. Išgirdusi pirmų krentančių lašų barbenimą į langą, suklusau: ar tikrai? Taip. […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Kaip vertinate Prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimties metų veiklą? Ar pateisino Jūsų lūkesčius?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2019 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas