„Dvejų bėgių Lietuva“: Rietavas

Parašė:  2017-10-20

Spalio 17-oji – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Tądien siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žemiau skurdo ribos atsidūrusius žmones, kurie, Statistikos departamento duomenimis, sudaro 22,2 proc. mūsų šalies gyventojų.
Didžiausią nepriteklių patiria regionų gyventojai, kur galą su galu sunkiai suduria ne tik pensininkai, bet ir už minimalią algą dirbantys asmenys. Atskirtis tarp miesto ir kaimo žmonių, tarp pasiturinčiųjų ir mažas pajamas gaunančiųjų vis didėja. „Dvejų bėgių Lietuva“ – gal ir ne visiems girdėtas, bet labai taiklus, aiškiai socialinę situaciją apibrėžiantis pasakymas. Ant pirmųjų bėgių – didmiesčiai, verslas ir „pateptieji“, ant antrųjų – visa kita Lietuva. Tarp pastarųjų – ir maža Rietavo savivaldybė.
Kaip verčiasi beveik aštuoni tūkstančiai Rietavo krašto žmonių, kiek iš jų patiria nepriteklių ir ieško valstybės paramos, domėjomės Savivaldybės administracijos Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriuje.
Vyr. specialistė Sandra Rėkašienė kalbėjo, kad socialinės pašalpos, kuri mokama mažas pajamas gaunantiems vienišiems gyventojams ir šeimoms, gavėjų skaičius mažėja. Palyginimui paėmę šių ir praėjusių metų dešimties mėnesių laikotarpius, matome, kad 2017-aisiais kas mėnesį pašalpą gavo vidutiniškai 242 asmenys. Tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu pašalpa buvo išmokama maždaug 375 gyventojams. Vidutinė išmoka asmeniui einamaisiais metais siekė 50 eurų, lyginamaisiais buvo kiek mažesnė – 40 eurų.
Pasak vyr. specialistės, tokį pašalpų gavėjų skaičiaus mažėjimą galbūt lemia augantys atlyginimai, nedarbo mažėjimas ir emigracija (2014 m. savivaldybėje gyventojų buvo 8 264, 2015 m. – 8 097). Be to, kaip pastebėjo S. Rėkašienė, socialinė pašalpa mokama tik labai mažas pajamas (102 eurai pirmam asmeniui, kiekvienam kitam – dar mažiau) turintiems asmenims. Minimalų darbo užmokestį gaunantys tėvai dažniausiai tokios paramos gauti neturi galimybių.
Dauguma socialinės pašalpos gavėjų – iš darbo rinkos iškritę ilgalaikiai bedarbiai, dažnai asocialų gyvenimo būdą pasirinkę ar socialinių įgūdžių stokojantys asmenys. Jų gretose – nemažai jauno amžiaus žmonių, daugiausia kaimuose gyvenančios mamos, kurios neturi galimybės važinėti į darbą. Socialinių pašalpų ne sezono metu prašo ir pagal patentus dirbantys gyventojai.
Nemokamas mokinių maitinimas – dar vienas rodiklis, daugiau ar mažiau atspindintis šeimų finansinę padėtį. Teisę nemokamai pavalgyti mokymo įstaigoje turi vaikai iš šeimų, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 153 Eur. Mažėja ir šia parama galinčių pasinaudoti gyventojų. Per devynis šių metų mėnesius (sausis–rugsėjis) nemokamai maitinosi 382 vaikai, per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 466.
Nemokamo maitinimo paslaugos gavėjų skaičiaus mažėjimui tiesioginę įtaką turi mokinių skaičiaus savivaldybėje mažėjimas.
Beveik nepakitęs lėšų poreikis šildymo, karšto ir šalto vandens, kietojo kuro išlaidoms kompensuoti. 2017 metų sausio–rugsėjo mėnesiais kompensacijomis pasinaudojo 222 asmenys (132 šeimos). Jiems išmokėta suma – 12,4 tūkst. eurų. Per tą patį 2016-ųjų laikotarpį 242 asmenims (132 šeimoms) kompensuota 13,4 tūkst. eurų.
Išmokų vaikams šiemet išmokėta 181 tūkst. eurų. Per tą patį lyginamųjų metų laikotarpį jų suma siekė 133,5 tūkst. eurų. Lėšų poreikis išaugo, nes nuo 2017-ųjų sausio nebetestuojamos tris ir daugiau vaikų auginančių tėvų pajamos. Vieną ar dvi atžalas turintys tėvai šias išmokas gali gauti, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 153 eurų. Išmoka vaikui siekia 28,50 euro, kai jis iki 2 metų amžiaus, 15,20 euro – kai nuo 2 iki 18 metų amžiaus.
Tai, kad lėšų poreikis įvairioms išmokoms ir pašalpoms mažėja, nebūtinai rodo, kad rietaviškių gyvenimas gerėja. Prie labiausiai vargstančių priskiriami pensininkai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtais duomenimis, 2016 metais Rietavo savivaldybėje tūkstančiui gyventojų pensinio amžiaus žmonių teko 222,9.
Dabar jau net politikai pripažįsta, jog skursta ne tik pensininkai, bet ir dirbantys už minimalią algą žmonės. Socialiniame žemėlapyje, kurį sudarė jau minėta ministerija, matyti, kad 2016 metais apdraustųjų vidutinis darbo užmokestis savivaldybėje – 504,35 Eur (iš šešiasdešimties devintas rodiklis nuo galo). Lygindami su 2015 metais, kai vidutinė alga savivaldybėje buvo 473,50 euro, gal ir turėtume pajausti pagerėjimą, bet kainos auga greičiau nei vidutinis atlyginimas. Jų „pasiutpolkė“ verčia mažai uždirbančius žmones gyventi tenkinant tik bazinius poreikius ir vis daugiau jų nubloškia už skurdo rizikos ribos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Idėja – mažiau kalbėti? (0)

Pamažu kapsi dienos, likusios iki Lietuvai ypač svarbaus įvykio – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Jų liko […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pasaulyje nuvilnijęs seksualinių priekabiavimų skandalas išjudino ir lietuvius. Kaip manote, ar Lietuvoje ši problema aktuali?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas