„Kas myli dainas, tas niekad ir niekur jų nepalieka“

Parašė:  2018-03-02

Sekmadienį į Plungės kultūros centrą susirinko liaudies kūrybos gerbėjai. Čia vyko Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ folkloro ansamblių peržiūra. Kone tris valandas žiūrovai mėgavosi skambiomis žemaitiškomis dainomis, trypiamais šokiais, smagiais pasakojimais.
„Gondinga“
Folkloro kolektyvų pasirodymus vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro Folkloro poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Sungailienė ir vyriausiasis specialistas Arūnas Lunys.
Pirmasis į sceną žengė Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“, susibūręs 1988 metais dabartinių vadovų Dalios ir Sigito Stasikėlių iniciatyva. Kaip sakė renginio vedėja, kolektyvą sudaro įvairių profesijų žmonės. Beveik pusė jų ansamblio veikloje dalyvauja nuo pirmų „Gondingos“ gyvavimo metų, kita dalis – daugiau nei dešimtmetį.
„Galima sakyti, kad dalyvavimas ansamblio veikloje daugeliui yra tapęs gyvenimo būdu, juolab kad kolektyvą pamėgo ir nemažai šeiminių porų“, – „Gondingą“ pristatė Plungės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Simona Gudavičūtė.
Siekdama išgvildenti žemaičių papročius, tradicijas, su krašto istorija susijusius reiškinius, „Gondinga“ per pastarąjį dešimtmetį parengė ne vieną teatralizuotą programą. Be to, kolektyvo narių manymu, toks pateikimas žiūrovams – patrauklesnis. Tad ir sekmadienį „Gondinga“ susirinkusiesiems parodė ne taip seniai sukurtos teatralizuotos karinių, istorinių dainų programos „Iš šoblelės tek saulelė“ fragmentus. Be dainų ir šokių, ansamblio nariai porino įvairius pasakojimus apie rekrūtų laikus, kaip jaunuoliams pavykdavę nuo jų išsisukti, ir pan.
Platelių folkloras
Garsiais plojimais išlydėję „Gondingą“, žiūrovai pasitiko Platelių gimnazijos ir Platelių kultūros namų jungtinį vaikų ir jaunimo folkloro ansamblį, susikūrusį 2015 metais. Jaunas kolektyvas dalyvauja miestelio, rajono šventėse, festivaliuose „Saulelė raudona“ Plungėje, „Kalns unt līgė lauka“, „Gėid volungelė“ Sedoje, „Siūlai, siūlai, susivykit“ Jonavoje. Ansamblio nariai – įvairių folkloro stovyklų dalyviai. Liaudies šokių, dainų vaikus ir jaunimą moko Aliona ir Aivaras Alminai.
Žiūrovams kolektyvas ne tik dainavo ir šoko, bet ir pasakojo apie senovinius gydymo būdus.
Jaunuosius plateliškius pakeitė vyresnieji – Žemaitijos
nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“, gyvuojantis nuo 1994-ųjų. Jo pagrindą sudaro šeimos, kurių svarbiausias tikslas – saugoti ir prikelti naujam gyvenimui senąją tautosaką, papročius ir šventes. Be šio ansamblio plateliškiai neįsivaizduoja tradicinių Joninių ir Užgavėnių. Be to, kad dainomis, pasakojimais ir šokiais džiugina saviškius, kolektyvas dažnai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Vadovai – A. ir A. Alminai. Beje, šiais metais „Platelē“ apdovanoti geriausio krašto folkloro ansamblio ir jo vadovo nominacijos „Aukso paukšte“.
Kolektyvas susirinkusiesiems pristatė plateliškės Stanislavos Šoblinskaitės pedagogei Stanislavai Stripinienei padainuotas dainas, papasakotas istorijas. Repertuare yra ir Magdalenos Kaniavienės, Marijonos Zubavičienės ateities kartoms išsaugotų senolių dainų, istorijų, giesmių.
Žlibinai, Šateikiai, Kuliai
Po liaudies dainų ir šokių plungiškių laukė tranki muzika, kurią grojo Žlibinų kultūros centro kapela „Riviena“, susikūrusi 2013-aisiais. Nors skaičiuoja tik penktuosius gyvavimo metus, kolektyvas organizuoja romansų vakarus, kapelų šventes, į kurias pakviečia kapelas iš savo ir kitų rajonų, Latvijos. Žinoma, be „Rivienos“ nepraeina nė viena Žlibinų bendruomenės šventė. Praėjusiais metais muzikantai savo muzika pakerėjo rokiškėnus dalyvaudami Rokiškio miesto šventėje. Neretai kapela talkina šokių ansambliui „Sausdravėlis“ respublikiniuose šokių konkursuose Telšiuose, Ukmergėje ir Kuršėnuose. Šiam smagiam groti ir dainuoti mėgstančiam kolektyvui vadovauja Alfredas Lučinskas.
Kartu padainavę, pasidžiaugę ne tik liaudies dainomis, bet ir širdį glostančiais romansais žiūrovai garsiais plojimais sutiko Šateikių folkloro ansamblį „Šateikee“. , tas niekad ir niekur jų nepalieka. Mus daina lydi jau 28 metus džiaugsme, liūdesy, darbą dirbant ar šventes švenčiant“, – kolektyvo narių nuomonę citavo S. Gudavičiūtė. „Šateikee“ yra dalyvavę ne viename folkloro festivalyje Lietuvoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Miestelyje išsaugotos dainos skambėjo dainų švenčių dienomis sostinėje.
„Ačiū dainoms, suvienijusioms šiuos žmones, ačiū žmonėms, išsaugojusiems dainą ir žemaitišką žodį“, – sakė kolektyvo vadovė Laima Domarkienė.
L. Domarkienė susirinkusiesiems ir papasakojo, kad visų ansamblio atliekamų dainų pateikėja – šateikiškė Aleksandra Valužienė, kurios dukra Aleksandra Mikutienė taip pat dainuoja kolektyve. A. Mikutienė prisiminė, kad jos šeimoje ir mama, ir tėvas nuolat ką nors dainuodavo. O ir vaikai neatsilikdavo, labiau patikusią dainą prašydavo pakartoti, kol patys išmokdavo. Ansamblio narė atskleidė, jog išsaugotą savo mamos palikimą ji perduos brolio anūkei, kuri jau dabar su pasididžiavimu traukia žemaitiškas dainas.
Paskutinis pasirodė Kulių kultūros centro folkloro ansamblis „Vaisgamta“. Du dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas puoselėja Žemaitijos krašto liaudies kūrybą, koncertuoja ne tik saviškiams, bet ir tarptautinių folklorų festivalių dalyviams. „Vaisgamta“ vien Lietuva neapsiriboja – jų dainų klausyta, šokių žiūrėta Latvijoje, Italijoje. Kolektyvo vadovai Mirga ir Audronis Gulbinskai siekia laisvo tradicinio ir daugiabalsio dainavimo ir muzikavimo, perimto iš senelių ir prosenelių, paprastų kaimo dainininkų ir muzikantų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Šiandieninė etninės kultūros ir tradicijų svarba (0)

Etninė kultūra yra ne tik liaudies šokiai, dainos, pasakos, tautinis kostiumas, folkloro ansambliai, žaidimai, tautosaka, liaudies […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Padiskutuokime: Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis sako, kad etninės kultūros sąvoka šiandien daug platesnė, nei įprasta manyti.

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas