Kirtis ministrui: „Kodėl mūsų žemės staiga tapo derlingos?“

Parašė: Daiva GERIKIENĖ 2018-03-20

Žemaitijos ūkininkai bando pavyti į Briuselį nuriedėjusį traukinį – nori pasiekti, kad iš naujo būtų pradėtos derybos su Europos Komisija dėl mažiau ūkininkauti palankių vietovių modelio ir kad būtų pakeistas balas, nuo kurio skaičiuojamas dirbamos žemės našumas daliai mūsų šalies ūkininkaujančių gyventojų. Lietuva savo siūlymą jau yra pateikusi, tik bėda – žemdirbiai jam nepritaria ir mano, kad perbraižytas Lietuvos nederlingų žemių žemėlapis toli gražu neatitinka tikrovės.
Penktadienį Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacija (NŪŽNA) Plungės technologijų ir verslo mokykloje surengė konferenciją „Šiandienos iššūkiai ūkininkaujantiems nederlingose žemėse“, į kurią rinkosi Žemaitijos ūkininkai. Šios mokymo įstaigos salė seniai matė tokį gausų svečių būrį – atvyko arti dviejų šimtų žemdirbių iš įvairių šio regiono rajonų, sulaukta ir paties žemės ūkio ministro Broniaus Markausko.
Konferencijos pradžioje gausią aktų salės auditoriją pasveikino Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas. Vadovas, linkėdamas konstruktyvių ir išmintingų sprendimų susirinkimo dalyviams, kartu akcentavo, kad ūkininkai visada laukiami šioje mokykloje. „Bendradarbiaukime – mes galime jums padėti visais klausimais“, – kvietė A. Misiūnas.
Dar rudenį šalies žemdirbius pasiekė žinia, kad nuo 2018 metų žadama taikyti naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelį. Ši naujovė, kaip paaiškėjo, ypač skaudžiai palies Žemaitijos ūkininkus, kurių dirbama žemė visada buvo priskiriama prie ne itin našios. „Bėdos prasideda nuo Kaltinėnų ir baigiasi ties Barstyčiais“, – konstatavo konferencijos moderatorius Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Jonas Kuzminskas.
Esmė tai, kad, prasidėjus 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos laikotarpiui, buvo pakoreguotas nederlingų žemių Lietuvoje žemėlapis. Projektą „Mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelio taikymas nuo 2018 metų“ paruošė VĮ Valstybės žemės fondas. Žemėlapis perbraižytas peržiūrėjus vietovių su gamtinėmis kliūtimis teritorijas ir įvertinus jų biofizikinius ir ekonominius kriterijus. Pagal naująjį modelį žemės našumas išaugo 69-iose Lietuvos seniūnijose, tad jos išbrauktos iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašo, tačiau įtrauktos 52 iki šiol į jį nepatekusios seniūnijos, kuriose derlingumo rodiklis nukrito. Iš žemėlapio iškrito tos seniūnijos, kuriose žemės našumas viršija 34 balus. Iki šiol ūkininkai, dirbantys mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kasmet už kiekvieną hektarą gaudavo 55,20 euro kompensacines išmokas. Įsigaliojus naujajai tvarkai, finansavimas nebūtų nutraukiamas iškart – žemdirbiai dar dvejus metus, pereinamuoju laikotarpiu, gautų minimalią 25 eurų už hektarą kompensaciją.
Pasak anksčiau kalbintos Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, mūsų rajono ūkininkai iš viso deklaruoja apie 48 tūkstančius hektarų žemės. Už visus juos buvo mokama minėtoji išmoka. Pradėjus taikyti naująjį modelį, iš žemėlapio iškristų beveik 20 tūkstančių hektarų: Stalgėnų seniūnijoje – 2 458 ha, Kulių – 4 498 ha, Nausodžio – 5 798 ha, Šateikių – 7 197 ha. Už juos ūkininkai kasmet nebegautų 1 101 401 eurų paramos: stalgėniškiai – 125 684 Eur, kuliškiai – 248 327 Eur, nausodiškiai – 320 077 Eur, šateikiškiai – 397 311 Eur.
Kaip minėjo konferencijoje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas,
NŪŽNA pirmininko pavaduotojas Vytautas Rakickas, pakeitus žemėlapį Telšių rajono ūkininkai negautų apie 1,5 mln. eurų pajamų, Plungės rajono – 1,1 mln. eurų, viso Žemaitijos regiono ūkininkai – apie 8 mln. eurų siekiančių išmokų. Pinigai nemaži, todėl žemdirbiai jaučiasi nepelnytai skriaudžiami, tuo labiau kad jiems žmogiškai nepaaiškinama, kaip iki šiol jų dirbama žemė, priklausiusi nenašios kategorijai, galėjo staiga virsti derlinga. „Galbūt čia kažkas yra suklastota dėl žemės tyrimų, – tiesiai šviesiai kalbėjo J. Kuzminskas. – Mūsų žemė yra prasta, o kuo daugiau pradedame gilintis į visą šią situaciją dėl derlingumo balo nustatymo, tuo kvailiau viskas atrodo.“
Vis dėlto J. Kuzminskas ragino ūkininkus nenuleisti rankų ir bendrai siekti tikslo – pradėti naujas derybas dėl dirbamos žemės naudingumo balo nustatymo.
Konferencijoje savo mintimis ir pastebėjimais su ūkininkais dalijosi ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė, Šilalės agronomų sąjungos pirmininkas Algimantas Olendra, Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. Pastarojo manymu, „kažkas negero vyksta ministerijoje (Žemės ūkio – aut. past.)“, nes nesuprantama, kodėl ji, neturėdama ūkininkų pritarimo ir palaikymo, Europos Komisijai išsiuntė tvirtinti naująjį mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelį.
Žemaitijos ūkininkų problemoms neliko abejingas ir parlamentaras Andriejus Stančikas, vadovaujantis Seimo Kaimo reikalų komitetui. Politikas savo pranešime žemdirbiams minėjo, jog derybinė pozicija dėl bendros žemės ūkio politikos paketo turi grįžti į pradinę padėtį. Jis sutiko, jog tikrai paradoksalu manyti, kad žemė laikui bėgant gali tapti našesnė, priešingai – derlingumas tik mažėja. Drauge jis akcentavo, jog svarbu tiesiogines išmokas ūkininkams paskirstyti sąžiningai ir galų gale išsiaiškinti su „sofos“ ūkininkais – išmokų pinigai turi pasiekti tik tikrai žemę dirbančius žmones.
„Laužas uždegtas, tik klausimas, ar aš į jį įšoksiu pats, ar jūs įstumsite“, –
matydamas ūkininkų nepasitenkinimą esama situacija, atsistojęs į tribūną pasakė žemės ūkio ministras B. Markauskas. Svečias priminė, kad diskusija dėl žemės našumo žemėlapio atnaujinimo prasidėjo dar 2009 metais. Metodika, kuria remiantis buvo pakoreguotas žemėlapis, ministro manymu (su tuo sutinka ir ūkininkai), yra teisinga, klausimų kyla tik dėl techninių dalykų, o į juos jis esą įsigilinti neturi galimybių. B. Markauskas tikino, kad tikrai ne politiniai sprendimai lėmė, kokios seniūnijos iškrito iš to žemėlapio, ir tikrai jis nemanantis, kad buvo sukurtos kažkokios sąmokslo teorijos braižant nederlingų žemių žemėlapį. „Sugebėsime grąžinti tas žemes į tą žemėlapį“, – ūkininkams žadėjo ministras. O sprendimą dėl žemės ūkio politikos paketo siuntimo Briuseliui jis turėjęs priimti, priešingu atveju grėstų prarasti 20 mln. eurų paramą.
Ne tik dėl pakeisto žemės našumo žemėlapio teko aiškintis B. Markauskui. Konferencijos dalyviai, naudodamiesi proga, į ministrą kreipėsi jiems rūpimais klausimais. Atmosfera salėje kaip reikiant įkaito nuo užsiplieskusių diskusijų. Ekologiško ūkio savininko Augustino Martinkaus išsakytas susirūpinimas ypač nustebino ministerijos vadovą. Telšių rajone ūkininkaujantis vyras kalbėjo, kad džiaugiasi turintis stiprią širdį, nes priešingu atveju, gavus laišką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jį būtų ištikęs infarktas. Rašte nurodoma, kad A. Martinkus turi grąžinti permoką, kuri siekia… 17 tūkst. eurų! Pasirodo, panašių laiškų su nurodymais sumokėti neadekvačias sumas yra gavęs ne tik šis telšiškis: salėje atsirado ir daugiau tokių ūkininkų. „Nesąmonė“, – trumpai situaciją apibūdino B. Markauskas ir pakvietė ūkininkus, papuolusius į šitokią padėtį, apsilankyti pas jį Žemės ūkio ministerijoje ir ten išsiaiškinti dėl gautų laiškų.
Sulaukta ir pastabų dėl įtarimus keliančių pieno tyrimų, kai to paties tiekėjo pieno mėginys skirtingiems žmonėms įvertinamas skirtingai. Ūkininkas Marijus Kaktys stebėjosi dėl tos pačios Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomų patikrų dėl susietų asmenų ūkininkavimo. „Žinote, juokinga, kai ūkininkaujantis sūnus negali savo turima technika pagelbėti ūkininkaujančiam tėvui“, – kalbėjo M. Kaktys. Pasak ministro, tai daroma siekiant išsiaiškinti piktnaudžiavimo atvejus, kai ūkiai įkuriami fiktyviai, tik dėl siekio gauti paramą – tokių variantų vis dar pasitaiko.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją. Be kitų Žemės ūkio ministerijai pateiktų reikalavimų, keliami ir tokie:
1. Nedelsiant Europos Komisijai pateikti siūlymą, kad mažo nepalankumo žemių viršutinė riba būtų 37 žemės našumo balai.
2. Užtikrinti lėšas vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kompensacinėms išmokoms, kad išmokų dydžiai iki programinio laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2020 m., nebūtų mažinami.
3. Į naują mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį įtraukti visas žemes, kurių našumo balas yra iki 37. Užtikrinti, kad seniūnijoms, kurių žemių našumo balas iki 37, kompensacinės išmokos būtų mokamos likusį Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. laikotarpį.
4. Atsižvelgdama į ribotą Kaimo plėtros programos fondo biudžetą asociacija siūlo įvesti dvi nederlingų žemių kategorijas: iki 32 balų – didelio nepalankumo; 32–37 balai – mažo nepalankumo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Sutrikę lyg nuogi lapkričio medžiai (0)

Lapkritis – pats niūriausias metų mėnuo: sunkiai išauštanti ir greitai temstanti diena, lapus praradę medžiai, nutilusios […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar remiate pedagogų streiką?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas