Liaudiškasis teatras Plateliuose gyvas

Parašė:  2014-12-16

Gruodžio 5-ąją Platelių dvaro svirne prisimintos šio krašto teatro tradicijos. Susirinkusiesiems apie liaudiškojo teatro šaknis, vaidybos išsaugojimą pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė. Apie sovietiniais laikais kurtus spektaklius kalbėjo buvęs Gintališkės kultūros namų vadovas Vytas Jaugėla.
Kaip minėjo A. Kuprelytė, 2014-ieji Lietuvoje paskelbti Teatro ir Kristijono Donelaičio metais. „Kad ir kiek begalvojau, niekaip nepavyko Donelaičio susieti su Plateliais. Bet su mūsų kraštu ir teatru galima susieti žymų scenografą Liudą Truikį, kilusį būtent iš Žemaitijos – Platelių krašto“, – sakė Nacionalinio parko darbuotoja. Šiemet minimos 110-osios šio scenografijos specialisto gimimo metinės.
Anot renginio organizatorės, liaudiškajam teatrui scenarijų visada kūrė pats gyvenimas, tad nieko nestebino aktorių mėgėjų vaidinamos gyvenimiškos situacijos – kartais juokingos, o kartais verčiančios pamąstyti. Platelių krašte taip pat gausu liaudies teatro elementų. Pirmiausia per visas kalendorines, šeimos, tradicines šventes jose dalyvaujantis žmogus nori nenori suvaidina savo vaidmenį. Vien Trijų Karalių vaikščiojimas – kupinas vaidybos elementų. „Dabar, kai mašiną kone kiekvienas vairuoja, paprasta – perdien visus aplekia. Anksčiau Trys Karaliai ne po vieną dieną po kaimus vaikščiojo, tekdavo ir nakvynės pasiprašyti“, – prisiminė A. Kuprelytė. Pasak jos, be Trijų Karalių personažų (vyrų), būtinai turi būti angelą vaidinantis vaikas, nesvarbu, mergaitė ar berniukas. Plateliuose stengiamasi atgaivinti senuosius Trijų Karalių vaikščiojimo elementus, tad, kaip pasakojo moteris, tik gavę klebono leidimą leidžiasi į kelią, o Trijų Karalių ženklas (+K+M+B) užrašomas pašventinta kreida.
Žinoma, ypač daug vaidybos elementų yra Plateliuose vykstančiose Užgavėnėse. A. Kuprelytė apgailestavo, kad ne visos senaisiais laikais buvusios tradicijos išsaugotos, bet džiaugėsi, kad Plateliuose išlaikyta Mažųjų Užgavėnių tradicija (kai pirmadienį persirengę vaikšto ir į namų duris beldžiasi vaikai). Peržvelgdama senų laikų fotografijas, Nacionalinio parko darbuotoja pastebėjo, jog ir anuomet persirengėliams išmonės netrūko. Tačiau vieną būtiną atributą reikėsią įvesti ir Plateliuose – kiekvieno persirengėlio kepurė bus papuošta savotiškais kutais. Žiūrint fotografijas atkreiptas dėmesys, kad muzikantas šiame liaudies spektaklyje lyg ir nevaidindavo, nes neturėdavo jokios kaukės. „Užgavėnės Plateliuose – kiekvienais metais vis naujas liaudies spektaklis“, – teigė A. Kuprelytė.
Ne išimtis ir Velykos. Kaip pasakojo plateliškė, anksčiau Lietuvoje iki Prisikėlimo mišių visą naktį bažnyčioje keletas žmonių, apsirengę kareiviais, pasikeisdami saugodavo Kristaus karstą, o velykžydžiai bandydavo jį pagrobti. Dabar kareiviai tik butaforiniai. Autentiški išlikę Beržoro bažnyčioje, Gintališkės jau sumoderninti. Tiesa, kaip minėjo A. Kuprelytė, šį unikalų velykinį teatrą, kuris gyvavo visose Žemaitijos bažnyčiose, dar ir dabar galima pamatyti Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje (Mažeikių rajonas).
Kaip ir minėta, anksčiau žmonės turėjo įvairiausių papročių pradėdami ar baigdami darbus – tai, pasak renginio organizatorės, taip pat savotiškas vaidinimas. Deja, iki šių dienų jie išnykę, ir tai natūralu. „Juk nedarysi nubaigtuvių traktoriui“, – juokavo A. Kuprelytė. Mažai elementų šiais laikais išlikę ir iš žemaitiškų vestuvių ceremonijos. „Labai norėčiau, kad dabar kokie jaunuoliai sugalvotų tuoktis pagal senovines tradicijas: su piršlių važiavimais, tautiniais drabužiais, ant galvos rūtų vainikas…“ – svarstė plateliškė.
Na, o kalbėdama apie tikrąjį teatrą, A. Kuprelytė paminėjo, kad Plateliuose pirmą kartą spektaklis parodytas 1912 metais, jį organizavo klebonas V. Paulauskas. Žiūrovams buvo suvaidinta pjesė „Genovaitė“. Nors, kaip sakė pranešėja, 1913 metais teatre buvo jaučiamas šioks toks „štilis“, tuo laikotarpiu į Platelių krašto vaidybos meną didelį indėlį įdėjo pašto viršininkas Korza. Jis aktyviai rėmė šią veiklą ir pats joje dalyvavo, kadangi gyveno Telšiuose, iš ten spektakliams ir dekoracijų parūpindavo. Vėliau teatras buvo pamirštas, ir tik 1923 metais, antrą Kalėdų dieną, Gintališkėje, Kazio Brazdeikio jaujoje, surengtas viešas vakaras, kuriame parodytas vaidinimas.
V. Jaugėla su šypsena prisiminė savo patirtį renkant mokinių, norinčių vaidinti, grupę, kurtus spektaklius ir pan.
Renginio pabaigoje Platelių gimnazijos moksleivės, vadovaujamos mokytojos Aušros Dirvonskienės, paskaitė pirmosios Platelių teatro pjesės „Genovaitė“ ištraukų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Idėja – mažiau kalbėti? (0)

Pamažu kapsi dienos, likusios iki Lietuvai ypač svarbaus įvykio – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Jų liko […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pasaulyje nuvilnijęs seksualinių priekabiavimų skandalas išjudino ir lietuvius. Kaip manote, ar Lietuvoje ši problema aktuali?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas