Parodoje – dokumentai ir fotografijos iš plungiškių asmeninių archyvų

Parašė: Daiva GERIKIENĖ 2018-06-14

Birželio 1 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje laikrodinėje rinkosi visi, kuriems yra įdomi istorija, kurie domisi savo gimtojo miesto praeitimi, – vyko parodos „Plungės savivaldos 100-mečio istorija plungiškių asmeniniuose archyvuose“ pristatymas. Renginio iniciatorė – Otilija Juozapaitienė.
Paroda
Kaip juokavo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, jie, rengdami šią parodą, tikrai nesitikėjo, kad atsiras tiek daug norinčiųjų dalyvauti jos pristatyme – juk vasaros pradžia, puikus oras, o dar ir darbo savaitės pabaiga! Besidominčiųjų Plungės istorija tą popietę išties netrūko – reikėjo pastatyti ne vieną papildomą kėdę.
Paroda „Plungės savivaldos 100-mečio istorija plungiškių asmeniniuose archyvuose“ sulaukė ir dabartinės vietos savivaldos atstovų dėmesio – į renginį atvyko meras Audrius Klišonis.
Savivaldybės vadovas, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pabrėžė, kad kiekvienas 100 metų laikotarpis mūsų savivaldai turėjo savų niuansų, kurie yra svarbūs, o žvelgdamas į dabartį linkėjo mūsų bendruomenei būti dar aktyvesnei, dar labiau nenurimstančiai. „Gal tuomet yra dirbti sunkiau, bet rezultatai pranoksta lūkesčius“, – pastebėjo meras.
Renginį muzikiniu sveikinimu pradėjo plungiškis Matas Stabingis. Šis berniukas Plungėje yra žinomas ne tik dėl muzikinio talento, bet ir istorijos, kuri susijusi su pagarba savo valstybei: Mato iniciatyva jo namuose visada plevėsuoja Lietuvos trispalvė, kuri buvo įsigyta už paties sutaupytas lėšas. „Gražus ir įkvepiantis pavyzdys mums visiems“, –
pristatydama M. Stabingį, džiaugėsi bibliotekininkė O. Juozapaitienė.
Šį kartą organizuojant parodą buvo stengiamasi visuomenei pirmiausia pristatyti medžiagą, sukauptą ne muziejų ar bibliotekų archyvuose, – dėmesys skirtas būtent pačių Plungės gyventojų išsaugotiems dokumentams, nuotraukoms ir pan. „Daugiau dėmesio teko praeičiai. Ekspozicijoje yra dokumentų, fotografijų iš šešiolikos archyvų“, – sakė O. Juozapaitienė. Taigi parodoje „Plungės savivaldos 100-mečio istorija plungiškių asmeniniuose archyvuose“ buvo galima dar kartą prisiminti Plungės krašto pirmuosius nepriklausomybės metus, pamatyti, kokios čia veikė nevyriausybinės organizacijos, kaip buvo minimos valstybinės šventės, kaip atrodė Lietuvos kariuomenės savanoriai, Sąjūdžio laikai ir pan. Paroda skirta pažymėti Lietuvos valstybingumo šimtmetį.
Pokalbiai apie savivaldos istoriją
Plungės, o kartu ir visos mūsų šalies, istoriją menančios parodos atidarymą lydėjo diskusija tema „Plungės savivalda Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Prieš prasidedant pasvarstymams, išklausyti įdomūs svečių pranešimai. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė pristatė savo įžvalgas tema „Prezidento Antano Smetonos autoritarinio valdymo įtaka Lietuvos savivaldos raidai“. Pranešėja savo kalboje dar kartą priminė, kad Lietuvos savivaldos kūrimas prasidėjo 1918 metais, kad pačių savivaldybių kūrimas pradėtas tų metų spalį, kad pirmasis savivaldos įstatymas buvo parengtas jau 1919 metais, kad po kelerių metų prasidėjo savivaldos teisiniai ribojimai, o į valdžią atėjus A. Smetonai imta stiprinti prezidento galią. „Savivaldybės darbas negali eiti skersai valstybės veiklos“, – A. Smetonos vykdomą politiką paties prezidento žodžiais paaiškino I. Jakubavičienė.
Plungiškis istorikas Bronislovas Pocius kalbėjo apie savivaldos kūrimąsi Plungės valsčiuje, priminė, kad Plungės rajono savivaldybė veiklą pradėjo 1919 metų spalio 1 dieną. Kolegai antrino kitas istorikas, Savivaldybės administracijos darbuotojas Gintaras Ramonas. Pastarasis visus parodos atidarymo dalyvius sudomino pranešimu apie 1919–1940 metais dirbusius Plungės miesto burmistrus. Bene pirmasis šias atsakingas pareigas nuo 1919 metų rugpjūčio iki 1920 metų vasario ėjo Edvardas Andrijauskas. Po jo – Boruchas Goldvaseris, V. Braude, vėl B. Goldvaseris… 1930 metų spalį pastarajam atsistatydinus, Plungės valdymas perėjo Eduardo Misevičiaus žinion. Paskutinis burmistras, valdęs Plungės miestą, – Kazimieras Augūnas. Šias pareigas jis ėjo iki 1940 metų, kai Ministrų Tarybos nutarimu Lietuvos apskričių ir valsčių tarybos buvo paleistos ir sovietų valdžia įtvirtino savo valdymo aparatą.
G. Ramonas pateikė ir įdomių istorijos faktų apie Plungės valsčiaus viršaitį Leoną Kumšlytį. 1926 m. rugsėjo 14 d. būdamas valsčiaus sekretoriumi jis įsteigė valsčiaus knygyną su skaitykla. Valsčius skaityklai pradžioje skyrė 1 000 litų. Knygos buvo perkamos iš savivaldybės pinigų, aukų, pelno ir abonementinio mokesčio. 1933 m. pradžioje knygynas jau turėjo 970 knygų. Biblioteka buvo galima naudotis gyventojams, sumokėjusiems 2 litų 50 centų metinį abonementinį mokestį. Neturtingieji nuo mokesčio būdavo atleidžiami. Tuo metu valsčiaus išlaikomų knygynų Lietuvoje buvo tik du. Pats L. Kumšlytis turėjo asmeninę apie 2 000 tomų knygų biblioteką, kurioje buvo ir senų, ir vertingų knygų bei laikraščių.
L. Kumšlytis dirbo kraštotyrinį darbą: tyrinėjo Plungės valsčiaus istoriją, buvo sudaręs visų valsčiaus piliakalnių aprašymus su brėžiniais, rašydavo į spaudą apie Plungės kraštą. Rengdavo ekskursijas ir joms vadovaudavo.
Birutės gatvėje, buvusiame Plungės valsčiaus name (dabar Plungės parapijos senelių globos namai Birutės g. 4), kuriame gyveno ir pats, viršaitis L. Kumšlytis viename iš kambarių buvo įkūręs pirmąjį Plungėje privatų senienų muziejų. Kaip mini 1938 m. laikraščio žinutė, šis muziejus nebuvo plačiai žinomas visuomenei ir neturėjo tam skirtų patalpų. Eksponatai, kurių buvo apie 300, laikyti mažame kambarėlyje, tačiau jų vertė buvusi labai didelė.
Muziejuje buvo galima pamatyti daug archeologinių radinių iš Plungės valsčiaus piliakalnių. Tai – žalvariniai ir geležiniai dirbiniai, akmeniniai kirvukai. Muziejus turėjo ir patrankos liekanų, sviedinių, carui Aleksandrui plungiškių dovanotą medinę lėkštę, Labardžių kaimo senuosius valsčiaus antspaudus, daug liaudies menininkų drožinėtų kūrinių ir kt. Surinkta didelė kolekcija mineralų ir fosilijų.
L. Kumšlytis mirė 1940 m. lapkričio 7 d., palaidotas Plungės senosiose kapinėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Vietos užteks visiems (0)

Bobų vasara kviečia dar kartą, prieš paneriant į rudens miglas ir darganas, pasidžiaugti šiluma, pasimėgauti gamtos […]

2018-10-08
Be komentarų (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Vaikų ugdymo įstaigose įsigalioję nauji maitinimo reikalavimai sukiršino visuomenę. Kaip manote, ar bus naudos iš pagal higienos normas subalansuoto maisto?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas