Plungės rajono kultūrinis paveldas. Ką paliksime ateinančiam šimtmečiui?

Parašė:  2018-05-04

2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai. Ta proga visi žmonės skatinami atrasti kultūros paveldą, juo domėtis – juk tai formuoja mūsų tapatybę, jo apraiškos lydi mus kasdieniame gyvenime. Kodėl svarbu išsaugoti paveldą, kodėl būtina jį perduoti ateities kartoms? Priežastis paprasta – būtina suvokti, kad kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visai visuomenei.
Kultūros paveldo situaciją Plungės rajono savivaldybėje apžvelgia Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas:
„Aplinkoje esančio kultūros paveldo ar istorijos pažinimas stiprina vietinį identitetą, pasididžiavimą, bendruomeniškumą, gerina aplinkos ir visuomenės supratimą. Taip pat skatina rūpintis ir pažinti savąjį paveldą; valstybei, miestui, bendruomenei paveldas teikia netiesioginę pridėtinę vertę.
Visuomenė, suprasdama kultūros paveldo svarbą, pačius vertingiausius objektus traukia į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 16 400 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje įregistruoti 458 objektai. Iš jų 90 objektų turi aukščiausią reikšmingumo lygį (nacionalinį). Į šios grupės sąrašą įtraukti tokie objektai, kaip Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčių kompleksai, Plungės dvaro sodyba, signatarų gyvenimo ir mirties vietos, žydų žudynių vietos, piliakalniai ir daugelis kitų mums puikiai žinomų objektų. Savivaldybės teritorijoje taip pat yra 95 objektai, turintys išskirtinę reikšmę regiono kultūrai. Jie įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą: tai Platelių, Šateikių dvaro sodybos, Platelių senovės tiltas, Šarnelės senovės gyvenvietė, etnoarchitektūrinės sodybos, piliakalniai ir daugelis kitų objektų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklė Plungės rajone yra prasta. Tačiau galima pasidžiaugti restauruotais ir prižiūrimais paveldo objektais: tai Plungės dvaro sodyba (rūmai, parkas, sargo, advokato namelis), Bukantės dvarelis, Žemaitijos nacionalinio parko mažoji architektūra. Problemų šiuo metu yra su Šateikių dvaro kompleksu, kuriame išspręstas tik pagrindinio ponų namo klausimas; taip pat klebonijos pastatas Alsėdžiuose, kuris šiuo metu parduodamas aukcione.
Ypatingas dėmesys kreiptinas į UNESCO paveldo sąrašą, kurio objektai reikšmingi ne tik regionui, bet ir pasauliui. Šie objektai sulaukia didžiulio turistų susidomėjimo, o jų srautai pasaulyje per 54 metus išaugo net 45 kartus. Lietuvoje UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais priskirti: Dainų ir šokių švenčių tradicija, lietuvių polifoninės dainos sutartinės bei kryždirbystė ir kryžių simbolika. Žemaitijos regionas išsiskiria būtent kryždirbyste. Į jos sąvoką patenka medinių ir metalinių kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių gaminimo bei statymo tradicija. Kryždirbystė Lietuvoje pasižymėjo ypač didele įvairove, kryžiai Žemaitijoje savo forma ir konstrukcija daug įvairesni nei Aukštaitijoje ar Dzūkijoje. Pasižymi gausia ornamentika, vyrauja geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų motyvai, taip pat Žemaitijoje, kaip niekur, daug kryžių su vėjarodėmis.
Plungės rajone kryždirbystės objektų, įtrauktų į nekilnojamojo kultūros paveldo sąrašą, yra apie 130, tačiau pastarųjų būklė prasta ir per pastaruosius dvejus metus teisinė apsauga panaikinta 28 objektams. Dėl apleistos kryždirbystės prisideda daug veiksnių: žmonių tikėjimo susilpnėjimas, skulptūrų vogimas, reikalaujančios dažnos priežiūros ir pan. Šiuo metu kiekvienai seniūnijai per metus skiriama 500 eurų priežiūros darbams, tai yra piliakalniams šienauti, senosioms kaimo kapinėms prižiūrėti. Tokiomis sąlygomis neįmanoma sutvarkyti paveldo objektų ar tinkamai juos prižiūrėti. Tačiau jau nuo XIX a. carinės Rusijos valdžiai uždraudus statyti ir remontuoti religinius statinius, prasidėjo objektų nykimo procesas, kuris tęsėsi tarpukariu, sovietmečiu ir tebevyksta dabar. Turbūt UNESCO paveldo komisija pritarė, jog Lietuvos kryždirbystė būtų įtraukta į pasaulinį paveldą, kad į jį atkreiptumėme dėmesį.
Lietuvoje šiuo metu sparčiausiai vystosi kultūrinis turizmas, tačiau visų pirma reikėtų atsigręžti į vietos gyventojus ir jiems suteikti žinių apie savo aplinkoje esančius kultūros paveldo objektus.
Paveldo neįmanoma išsaugoti vien valstybės pastangomis. Tam būtinas aktyvus piliečių dalyvavimas, todėl vienas iš tikslų – artinti gyventojus prie kultūros paveldo. Siekiama bendradarbiauti su mokyklomis, bendruomenėmis, organizacijomis, gyventojais, juos pažindinant ir dirbant Plungės krašto istorijos labui.
Paveldo objektas, duodantis naudos, turi didesnę galimybę išlikti, todėl siekiama, kad objektai būtų kuo daugiau naudojami visuomenės reikmėms. Šiuo metu bandoma tvarkyti senąsias Plungės kapines, restauruojamos trys koplytėlės, bus perkami koplyčios projektavimo darbai, ateityje planuojama sutvarkyti varpinę.
Plungės krašto paveldas internetinėje erdvėje labai mažai viešinamas, nors tai vienas pagrindinių informacijos rinkimo šaltinių. „Wikipedia“, „Facebook“, Savivaldybės tinklalapis ir kiti šaltiniai neinformatyvūs, netikslūs, nepatrauklūs. Bus siekiama keisti, pildyti, didinti paveldo ir istorijos patrauklumą“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Darbo vietas netrukus atims robotai? (0)

Turbūt kiekvienas esame matę fantastinių filmų, kuriuose žmonių atliekamas funkcijas perima robotai ir dirbtinis intelektas. Naujausi […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Ar mėgstate skaityti knygas?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas