Šarneles piliakalnis
Parašė: 2008-07-29
Šarneles kaime, iš Žemaiciu Kalvarijos važiuojant i Barstycius, kaireje kelio puseje ties penktuoju kilometru yra piliakalnis. Jis apauges lapuociais medžiais. Piliakalnio aukštis 15-16 m. Šarneles piliakalnis – pailgos formos. Šiaures ir rytu puseje ji supa pievos, išraižytos upeliais, tekanciais iš pelkiu ir durpynu. Iki melioracijos pieva buvo labai šlapia ir sunkiai pereinama.
Apie piliakalni yra užrašyta ivairiu padavimu ir pasakojimu. Pasakojama, kad iš rytu puses kalne buvusi 0,5 m. skersmens ola. Kai seniau ten ganydavo kiaules, jos ilisdavo i ta ola ir po keliu dienu išlisdavo. Kartais ant knysliu vielos išsinešdavo sudulejusiu drabužiu liekanu. Iš tos olos sklisdavo puvesiu tvaikas. Šuns ar kates niekaip negaledavo i ja istumti, o žmones bijojo listi. Bernai sakydavo tik tada lisia, jei reikesia i kara eiti, bet iki karo ola sumažejusi. Apie ja pasakoja daug pagyvenusiu žmoniu.
Piliakalnio viršukalneje yra duobe. Žmones pasakoja, kad ten buves šulinys – iejimas i požemius. I ji ileisdave ant pavadžio pririšta akmeni. Jis ilgai skambedaves, lyg i akmeni, lyg i cementa atsimušdamas.
Vienas žmogus virš duobes mates melyna karsta. Jis labai išsigandes ir pabeges.
Macerniene per Visus Šventuosius ganiusi gyvulius ir maciusi maža karsteli, perjuosta melynu kaspinu, ir iš šaliu degancias keturias žvakes. Nubegusi namo atsivesti vaiku, bet griže jau nieko nebemate.
Rozalija Švelnyte, su teta važiuodama i Žemaiciu Kalvarija, maciusi degant ugni. Kitas mates aukšta panele, kuri priejusi prie duobes ir pranykusi.
Viena karta Balsys buvo išsinuomojes piliakalnio lyguma šienauti. Viena sekmadienio vakara, nenoredamas girtas rodytis žmonai, pasiemes dalgi ir nuejes ant piliakalnio, sumanes pernakvoti, o ryta pradeti šiena pjauti. Nakti išsiblaives ir jau nebemiegojes, ražesis, kai iš urvo išlindusi kiaule ir puolusi ji. Jis gynesis dalgiu, bet kiaule vis tiek jam ikandusi i koja. Iš to sirges visa menesi.
Žiemos metu pro piliakalni ejes Dominykas Jonauskas. Ji užpuoles miglos stulpas, pakiles nuo duobes. Jonauskas grumesis su juo, bet stulpo iveikti niekaip negalejes. Ryta ejes i ta pacia vieta pasižiureti, bet rades tik labai daug savo pedu, – matyt, daug sukiojesis vietoje. Kitu pedu nebuvo. Iš to sirgo du menesius.
Piliakalnio viršukalneje yra duobe. Žmones pasakoja, kad ten buves šulinys – iejimas i požemius. I ji ileisdave ant pavadžio pririšta akmeni. Jis ilgai skambedaves, lyg i akmeni, lyg i cementa atsimušdamas.
Vienas žmogus virš duobes mates melyna karsta. Jis labai išsigandes ir pabeges.
Macerniene per Visus Šventuosius ganiusi gyvulius ir maciusi maža karsteli, perjuosta melynu kaspinu, ir iš šaliu degancias keturias žvakes. Nubegusi namo atsivesti vaiku, bet griže jau nieko nebemate.
Rozalija Švelnyte, su teta važiuodama i Žemaiciu Kalvarija, maciusi degant ugni. Kitas mates aukšta panele, kuri priejusi prie duobes ir pranykusi.
Viena karta Balsys buvo išsinuomojes piliakalnio lyguma šienauti. Viena sekmadienio vakara, nenoredamas girtas rodytis žmonai, pasiemes dalgi ir nuejes ant piliakalnio, sumanes pernakvoti, o ryta pradeti šiena pjauti. Nakti išsiblaives ir jau nebemiegojes, ražesis, kai iš urvo išlindusi kiaule ir puolusi ji. Jis gynesis dalgiu, bet kiaule vis tiek jam ikandusi i koja. Iš to sirges visa menesi.
Žiemos metu pro piliakalni ejes Dominykas Jonauskas. Ji užpuoles miglos stulpas, pakiles nuo duobes. Jonauskas grumesis su juo, bet stulpo iveikti niekaip negalejes. Ryta ejes i ta pacia vieta pasižiureti, bet rades tik labai daug savo pedu, – matyt, daug sukiojesis vietoje. Kitu pedu nebuvo. Iš to sirgo du menesius.
Taip pat skaitykite:
- Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
- Edukacinės programos „Kalėdų belaukiant“ Plateliuose
- Žavėjo teatralizuotas festivalis „Miško burtai“
- Daugėja gamtinių edukacinių užsiėmimų dalyvių
- Partizanų takais
- Kviečia į žemaitišką disneilendą „Miško burtai“
- Apie Žemaitijos nacionalinio parko lankytojus turizmo sezonui įpusėjus
- Ereliui žuvininkui – dirbtinis lizdas
- Pažinkite Žemaitijos nacionalinį parką išmaniai
- Žemaitijoje – dar viena puiki vieta aktyviam poilsiui
- Ar atgims Platelių dvaro sodas?
- Žemaitijos nacionaliniame parke – akcija „Darom“
- Naujos paukščių rūšys Žemaitijos nacionaliniame parke
- Naujas sezonas žada naujovių
- Kitoks pasaulis šalia mūsų
- Šaltojo karo muziejus – vieta naujoms galimybėms
- Užgavėnės
- Liepijose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės
- Tradicinių amatų centras – tradicijų puoselėjimo židinys
- Valstybinės institucijos saugo kraštovaizdį ir biologinę įvairovę
Pirmieji į miestus atriedėjo traktoriai. Po dienos savo nepasitenkinimą demonstravo vežėjai. Į gatves išėjo akademinė bendruomenė, […]
2019-10-28
Nelaimės akivaizdoje (0)
2019-09-23
Kad laikraštis – lyg apeiga (2)
2019-08-26
Kiekvienam – savi galvosūkiai (0)
2019-08-19
Šalin internetą ir marš į mišką (0)
2019-11-27
Ir vėl apsisuko metų ratas… (0)
2019-11-27
Liturginis gruodžio mėnesio kalendorius (0)
2019-11-22
Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui (0)
Plungės kultūros centras turi šaunią tradiciją: baigiantis metams, visuomenei pristatoma tais metais jubiliejus šventusių ar dar […]
2019-11-29
Saksofono muzika užbūrė Plungę (1)
2019-11-25
Biblioteka „skendo“ žemaičių tarmėje (0)
Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.