Seniūnas Gintaras Domarkas: „Miestą tvarkykime visi bendromis jėgomis“

Parašė: Daiva GERIKIENĖ 2018-05-02

Balandžio 25 dieną surengta spaudos konferencija, į kurią vietos žiniasklaidos atstovus pakvietė Plungės miesto seniūnija. Dalyvavo miesto seniūnas Gintaras Domarkas, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis su pavaduotoju Česlovu Kerpausku, taip pat prie jų pakviestas prisijungti uždarosios akcinės bendrovės „Valda“ direktorius Tomas Raudys. Kalbėta šiuo metu aktualiausia tema – ką daryti, kad mūsų Plungė būtų švari ir tvarkinga.
Nuo žolės šienavimo iki medžių genėjimo
Kaip spaudos konferencijos pradžioje akcentavo seniūnas G. Domarkas, šis susitikimas – viena iš formų, kuria bandoma pasiekti plungiškius ir taip – to labai tikimasi – pakviesti juos nebūti abejingus savo miestui, kad keistųsi bendruomenės požiūris, jog tvarkyti reikia ne tik savo gyvenamąją aplinką, bet atsakingai reikėtų žiūrėti ir į tai, kas dedasi už namų tvoros. „Todėl ir norime paprašyti, kad visa miesto bendruomenė bendromis jėgomis tvarkytųsi. Pagražinkime savo miestą, kad nebūtų gėda sulaukti svečių“, – kvietė seniūnijos vadovas.
Pirmiausia G. Domarkas akcentavo, jog dėmesį plungiškiai turėtų atkreipti į tai, kaip yra tvarkomos privačias teritorijas žyminčios gyvatvorės, tvoros. Būtina žinoti, kad žaliąsias tvoras reikia tinkamai ir laiku nugenėti, turint sodybą juosiančias medines ir kitokias tvoras taip pat pasirūpinti, kad jos būtų neišsikreipusios, saugios, t. y. paprasčiausiai tvarkingos.
Konferencijoje užsiminta ir apie nemažą galvos skausmą keliantį žolės šienavimą. Priminta, kad praeitais metais net 70 „pirmūnų“ padidintas žemės mokestis už tai, kad nebuvo tinkamai rūpinamasi turimos teritorijos tvarkymu. Šiemet šis sąrašas dar išaugo. Žolę pjauti privaloma mažiausiai du kartus per sezoną. Savivaldybės administracijos direktorius G. Bagužis pabrėžė, kad savo netvarkingus žemės plotus privalo prižiūrėti ir kaimuose gyvenantys žmonės. „Tikrai neduosime ramiai gyventi, esame išsiuntinėję pranešimus. Jei nesitvarkys, imsimės administracinių priemonių“, – informavo jis.
Medžių genėjimas – taip pat labai opus klausimas miesto seniūnui. Jo teigimu, Plungėje turima tokių pavyzdžių, kurie tikrai negali būti sektini ir tikrai turi būti įvertinti aplinkosaugininkų. Nugenėti medį paliekant tik kamieną – nedovanotinas nusižengimas gamtosaugos taisyklėms. „Gyventojams būtina priminti, kad medžio genėjimas nuosavoje valdoje galimas ir be leidimo, tačiau tai turi būti daroma vis tiek pagal taisykles. Daugiabučių teritorijoje tiek medžių šalinimas, tiek genėjimas turi būti vykdomas su leidimu. Neturint leidimo galima nupjauti tik nudžiūvusį ar pavojų keliantį medį, bet prieš imantis veiksmų siūlyčiau iš pradžių norimą pašalinti medį nufotografuoti“, – patarė G. Domarkas.
„Greitojo reagavimo būrio“ nebeturi
Taip vaizdžiai G. Domarkas apibūdino viešuosius darbus Plungės miesto seniūnijoje atlikusius žmones. Šiandien situacija yra pasikeitusi. Ankstesniais metais seniūnijoje pagal Viešųjų darbų pogramą dirbdavo apie 15 žmonių. Šiuo metu viską, ką atlikdavo „greitojo reagavimo būrys“, tenka įveikti su turimais resursais – darbo jėgos rankų labai trūksta. Viskas, kaip paaiškinta, atsiremia į turimus kaštus, bet dirbti, organizuoti darbus reikia. Todėl ir gyventojų atsakingesnis požiūris į miesto tvarkymą būtų labai didelis indėlis ir paskatinimas.
Seniūnas akcentavo, kad tvarkant miestą kiekvieną kartą tenka prisitaikyti prie gamtos sąlygų. Šiuo metu intensyviai organizuojamas kelkraščių, šaligatvių ir gatvių valymas. Šlavimo darbus atlieka „Valda“. Kelkraščiai valomi vakuuminiu būdu.
Šlavimo darbai – itin brangi paslauga. Miesto seniūnijos žinioje – 25 kilometrai šluojamų gatvių. Vienas išvažiavimas šluoti gatvių atsieina apie 1 300 eurų. Vis dėlto G. Domarkas pažymėjo, kad taupyti nesiruošiama, netgi ruošiamasi didinti išvažiavimų skaičių, tuo labiau kad šis darbas dabar, kai miestas yra virtęs viena didele statybos aikštele, ypač aktualus.
Plungės miesto veidą darko ir čia esantys apleisti pastatai. G. Bagužis informavo, kad iki gegužės mėnesio šių statinių savininkai privalo informuoti, ką planuoja daryti su turimu turtu, priešingu atveju vėlgi nesusitvarkiusiųjų laukia sudrausminimas administracinėmis priemonėmis.
Galvos skausmas – šiukšlės prie konteinerių
„Jei per tiek metų nepasistūmėjome į priekį, vadinasi, kažką negerai darome, kažkas toje mūsų sistemoje yra negerai“, – turėdamas omenyje kiekvienais metais iškylančią problemą dėl paliekamų šiukšlių stambiagabaričių atliekų konteinerių aikštelėse, kalbėjo G. Domarkas.
Seniūno kalba šia tema leido suprasti, kad tai – kova su vėjo malūnais, nes išvalyta konteinerių aikštelė iš po nakties vėl būna prigriozdinta kuo įvairiausio „turto“: nereikalingų baldų, buitinės technikos, netgi medžių šakų… Ypač tose aikštelėse, kurios yra miesto pakraštyje.
„O juk elektronikos atliekas nuvežus į specialią atliekų surinkimo aikštelę galima gauti nuolaidą metiniam šiukšlių surinkimo mokesčiui“, – priminė konferencijos dalyviai.
Tikimasi, kad situacija pamažu pradės taisytis, kai Plungėje bus pradedamos įrengti pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės.
Miestas – didelė statybos aikštelė
Praėjusiais metais Plungė jau buvo vadinama miestu-statybos aikštele. Šiemet padėtis tikrai nepasikeis, dar daugiau – miestas taps dar didesne statybos aikštele.
Šiuo metu atliekami Plungės gatvių duobių taisymo darbai. Seniūno teigimu, pradėta tvarkyti ne nuo pagrindinių gatvių dėl paprastos priežasties – prieš pradedant tunelio statybą norėta pirmiausia sutvarkyti gatves, kuriomis planuojama nukreipti eismą. Dėl to pirmiausia koncentruotasi į Lentpjūvės ir Salantų gatvių remontą. Pastarojoje planuojama atnaujinti ir apšvietimą. Duobės taisomos jau ir S. Nėries gatvėje (dėl rekonstrukcijos darbų stadione čia ypač padidėjo automobilių srautas), Telšių gatvėje.
Kaip minėjo „Valdos“ direktorius T. Raudys, gatvių duobių remontas mieste turėtų būti baigtas gegužės viduryje.
G. Domarkas pasidžiaugė, kad pagaliau tikimasi sutvarkyti ir Birutės gatvės šaligatvius (iki senųjų kapinių), taip pat apšvietimą. Remontuojama bus ir Beržoro gatvė bei jungtis tarp Medingėnų ir Kaštonų gatvių. Daug gyventojų pastabų sulaukianti Laisvės gatvė, pasirodo, buvo netvarkoma sąmoningai: laukta, kol bendrovė „Plungės vandenys“ pabaigs šiame ruože lietaus nuotekų tvarkymo darbus, nuties vamzdžius. „Gegužės mėnesį uždėsime viršutinę asfalto dangą“, – žadėjo T. Raudys.
Seniūnas pridūrė, kad lietaus kanalizacijos nedidelių projektėlių per artimiausius dvejus metus Plungės mieste planuojama įgyvendinti tikrai nemažai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Apie viltį, skurdą ir draugystę (0)

Vasara atsisveikindama dosniai pažėrė gražių rudeniškų dienų. Internetas pilnas vienos už kitą spalvingesnių gamtos vaizdelių nuotraukų. […]

2018-10-08
Be komentarų (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Vaikų ugdymo įstaigose įsigalioję nauji maitinimo reikalavimai sukiršino visuomenę. Kaip manote, ar bus naudos iš pagal higienos normas subalansuoto maisto?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas