Šv. Jurgis – gyvulių globėjas

Parašė: Pagal J. Mickevičiaus rankraščius, saugomus Kretingos muziejuje, parengė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona KUPRELYTĖ Autorės nuotr. 2018-04-27

Jurginės švenčiamos balandžio 23 dieną. Seniau Šv. Jurgis buvo nepaprasta diena ūkininkams – tradicinė gyvulių šventė. Žmonės melsdavosi, duodavo bažnyčiai išmaldą, kad šis šventasis globotų jų gyvulius, paukščius, prašydavo ankstyvo pavasario.
Per Šv. Jurgį bažnytinė šventė neprivaloma, bet tądien bažnyčioje būna pamaldos. Iš kiekvieno ūkio eidavo į bažnyčią pasimelsti, paprašyti šv. Jurgio savo gyvuliams, paukščiams sveikatos, kad jie išvengtų maro, kitų ligų ir kad vestųsi ranka. Kas likdavo namuose, dirbdavo ūkio darbus, išleisdavo pirmąją dieną į lauką ar ganyklą galvijus, avis ir paukščius.
Per Jurgines kiekvienas ūkio savininkas
pats ar per šeimos narį arba samdinį sulig savo išgalėmis, dosnumu siųsdavo į parapinę bažnyčią šv. Jurgio auką, kad gyvuliai nekristų, kad vagys jų nepavogtų, kad galvijai, paukščiai sveiki būtų.
Šeimininkės nešdavo ir aukodavo šv. Jurgiui vištų, žąsų, ančių, kalakutų kiaušinius, sūrius, sviestą, lašinius, mėsą, vilną, o šeimininkai – pinigus.
Žemaičiuose buvo garbinamas ir kiekvieno šviesesnio ūkininko gerojoje troboje ant sienos kabojo gyvulių, karių ir silpnesniųjų globėjo šv. Jurgio paveikslas. Dažnoje sodyboje koplytstulpyje ar koplytėlėje buvo šio šventojo skulptūra. Minėtąją balandžio 23-iąją iš knygų skaitė ar pasakojo apie šv. Jurgio kilnų gyvenimą.
Per Jurgines pirmą kartą iš tvartų po ilgos žiemos ūkininkai išleisdavo į ganyklas veršiukus, telyčias, avis. Tai dienai piemenukai iš anksto ruošdavosi, jos laukdavo. Paprastai turtingesni ūkininkai be Šv. Jurgio neleisdavo gyvulių į ganyklą. Išgenant pirmą dieną iš tvarto į ganyklą smilkydavo Žolinės šventintomis žolėmis. Į puodą dėdavo degančių anglių, ant jų – minėtųjų žolių. Tvarte smilkydavo šeimininkė ir pats šeimininkas galvijus, avis, kad gyvuliai nedvėstų, sveiki būtų, kad „čerauninkės“ nepakerėtų, kad ranka vestųsi.
Jei buvo galima, Šv. Jurgio dieną pirmą kartą į lauką išnešdavo viščiukus, žąsiukus, ančiukus. Prieš išnešdami smilkydavo Žolinės šventintomis žolėmis, kad jų nepakerėtų, kad jie neišgaištų, kad nesirgtų. Kad varnos, vanagai mažų naminių paukščiukų negaudytų, šeimininkė pirmą kartą išleisdama į lauką juos smilkydavo paraku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Demokratija ir diskusija – neatskiriamos sesės (0)

Nusipirkau spalio 16 dienos laikraštį „Plungė“ ir jame radau įdomų Lukos Saulienės straipsnį „Plungės problemos politikų […]

2018-10-08
Be komentarų (0)
- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Vaikų ugdymo įstaigose įsigalioję nauji maitinimo reikalavimai sukiršino visuomenę. Kaip manote, ar bus naudos iš pagal higienos normas subalansuoto maisto?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas