Vakarai pelėdžiukų ir katinėlių apsuptyje

Parašė: Guodos VARNELYTĖS nuotr. 2017-01-20

Kas jau kas, bet siuvimas Jolantos Varnelienės niekada nedomino. Kaip ir dauguma moterų, prireikus galėjo palenkti kokį drabužį, susiūti nesudėtingą siūlę, bet ir tuos darbus mieliau patikėdavo profesionalėms. Todėl jei kas prieš keletą metų būtų pasakęs, kad siuvimas greitai taps didžiausiu jos pomėgiu, ji, ko gero, būtų tik smagiai nusijuokusi.
Žmoguje glūdi didžiulės galimybės, tačiau ne visiems lemta jomis pasinaudoti, dauguma mūsų talentų taip ir lieka neatskleisti. Tie, kuriems pasiseka savyje užtikti netikėtą versmę, ilgai dar mėgaujasi jos teikiamais malonumais. Kaip savo naujuoju, prieš trejus metus atrastu, pomėgiu džiaugiasi rietaviškė J. Varnelienė.
Jei ne dukra Guoda, kažin ar šiandien Jolanta savo laisvalaikį leistų pelėdžiukų ir katinėlių kompanijoje, kurie jos vaizduotės nupiešti, iš įvairiaspalvių medžiagos detalių susiūti ir minkšto kamšalo prikimšti virsta dekoratyviomis pagalvėmis. Tačiau viskas prasidėjo ne nuo pagalvėlių.
„Nežinia, ar būčiau pradėjusi siūti, jei Guoda nebūtų užsimaniusi sėdmaišio. Dukros noras ilgai nedavė ramybės, kol švystelėjo nedrąsi mintis: gal imti ir pačiai pasiūti? Panaršiusi internete, daug sužinojau apie sėdmaišius – jų patogumą, formas, užpildui naudojamas medžiagas. Ryžausi pamėginti. Keli vakarai, ir dukters noras buvo išpildytas“, – prisiminė J. Varnelienė.
Gera pradžia – pusė darbo, todėl buvo dar daug sėdmaišių. Kūrė ne tik Jolantos rankos, bet ir vaizduotė. Kiekvieną darbą norėjosi padaryti geriau nei ankstesnįjį. Įsijautusi į siuvimą moteris valandų neskaičiavo – sėdusi prie mašinos vakare, net nejausdavo „vagianti“ miego laiką. „Sėdmaišiais aprūpinau visus giminaičius ir draugus. Nuolat keičiau iškarpas, kol vieną kartą išgirdau: užteks, šitas tobulas – gražus žiūrėti, patogus sėdėti. Darbų nuotraukas dėjau į „Facebook’ą“, tad greitai atsirado žmonių, norinčių įsigyti mano gaminių, – kalbėjo rietaviškė. – Kartą gavau užsakymą net iš mokyklos. Smagu buvo dirbti žinant, kad ant mano rankomis pasiūtų sėdmaišių per pertraukas patogiai ilsėsis mokiniai.“
Beveik metus atidavusi vien sėdmaišiams, Jolanta sulaukė dukros pasiūlymo pabandyti ką nors naujo. Tada ir užgimė pelėdžiuko, o vėliau ir katino formos pagalvėlių idėja. Gražios, dekoratyvios, tinkančios ir interjerui papuošti, ir vaiko galvelei padėti, jos greitai sulaukė žmonių susidomėjimo. Daug Jolantos siuvinių iškeliavo į kitus Lietuvos miestus ir tolimas užsienio šalis – Norvegiją, Angliją, Prancūziją, Daniją, Airiją – ten, kur dirba ir gyvena lietuviai emigrantai.
„Visi mano siuviniai padaryti su meile. Negailiu jiems laiko. Kol nupiešiu piešinį, suderinu detalių spalvas, parenku medžiagas, mano rankos darbą sušildo, o toks nuglostytas gaminys negali būti nemielas. Todėl ir vertinami originalūs darbai. Per dvejus metus dar ne vieną piešinį sukūriau, siuvau žirafos, zuikučių formos pagalvėles, bet populiarumu katinėlių ir pelėdų niekas neaplenkė. Todėl būtent tuos gaminius vadinu savo veiklos vizitine kortele“, – toliau pasakojo J. Varnelienė.
Įžvelgusi, kad mamos darbams trūksta užbaigtumo, didžiausia jos gerbėja profesionali fotografė Guoda sukūrė Jolantos gaminiams prekės ženklą, kad kiekvienas, paėmęs į rankas siuvinį, žinotų, kas jo autorė. Paraginta savo įkvėpėjos, J. Varnelienė susikūrė „Facebook’e“ puslapį „Jolantos siuviniai“. Pamatę jame įdėtas darbų nuotraukas, rietaviškei skambina žmonės iš įvairiausių miestų ir su įvairiausiais pageidavimais.
Moteris atviravo: „Niekada nelaikiau ir nelaikau savęs siuvėja, todėl kai sulaukusi skambučio išgirstu klausiant, ar čia siuvėja Jolanta, iki šiol sutrinku. Žmonės turi įvairiausių pageidavimų, bet aš kitokių užsakymų nepriimu. Norintiesiems pagalvėlių niekada neatsakau, net tuo atveju, kai skambinama vakare, o gaminio reikia kitą dieną. Pirmiausia pasiūlau pasirinkti iš jau paruoštų siuvinių, o jei klientas pageidauja kitokio, sėdu prie mašinos ir nepasikeliu, kol darbas nėra baigtas. Man smagu, kai esu reikalinga, kad kažkam reikia būtent mano siūto katinėlio ar pelėdžiuko.“
J. Varnelienė, kviečiama rietaviškių tautodailininkų Bružų, kartais nuvažiuoja į muges. Jos siuviniais džiaugėsi Žagarės šventės dalyviai, Kalėdų mugės Gariūnų verslo parke lankytojai. Dabar moteris ruošiasi vykti į Stintų šventę Palangoje. Šios mugės lankytojai galės įvertinti ir naujus Jolantos darbus – meškino formos pagalvėlę ir kilimuką vaikams.
Trejus metus Rietavo knygyne dirbusi, o prieš du mėnesius įsidarbinusi operatore naujoje degalinėje Rietave, J. Varnelienė savo pomėgiui skiria visą laisvalaikį, nes įdomesnio užsiėmimo, kuriame dar labiau galėtų realizuoti save, iki šiol nesurado.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Idėja – mažiau kalbėti? (0)

Pamažu kapsi dienos, likusios iki Lietuvai ypač svarbaus įvykio – valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Jų liko […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pasaulyje nuvilnijęs seksualinių priekabiavimų skandalas išjudino ir lietuvius. Kaip manote, ar Lietuvoje ši problema aktuali?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas