Viskas – tik geryn. Tai kam tada reformos?

Parašė:  2017-09-08

Praėjusią savaitę Žemaičių dailės muziejuje buvo surengta konferencija „Žemaitijos nacionalinio parko ateities perspektyvos“. Į ją pakviesti Aplinkos ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracijos, Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos, Kaimo turizmo asociacijos, visuomenės atstovai. Ši konferencija – tai savotiška ŽNP darbuotojų reakcija į ministerijos sumanymą imtis saugomų teritorijų reformos ir galbūt parką perkelti į Varnius, kur dabar – regioninis parkas.
ŽNP direkciją pasiekė žinia, kad Aplinkos ministerija, pabaigusi miškų reformą, imsis aplinkos apsaugos departamentų, o paskui – saugomų teritorijų. Sklando kalbos, kad Žemaitijos nacionalinis parkas bus „perkraustytas“ į Varnius, tad tai labiausiai sujaudino plateliškius. Tokios naujienos ŽNP direkcijai kelia daug klausimų: ar mes prastai dirbame? ar trūksta lankytojų? ar prasta turizmo infrastruktūra? Bet juk prieš 26 metus įsteigtame parke padėtis akivaizdžiai gerėja, tad kodėl ten, kur viskas gerai, reikia ką nors keisti, kodėl negalima, nieko nedraskant, visko palikti taip, kaip yra?
Ieškodami atsakymų į iškeltus klausimus ir norėdami aiškiai žinoti, kas laukia Žemaitijos nacionalinio parko, plungiškiai ir plateliškiai į konferenciją pasikvietė Aplinkos ministerijos atstovų. Deja, jie neatvyko. Pranešta, kad susirgo. Tad beliko pajuokauti: „Ar tik nebus į ministeriją kokia bacila įsimetusi, kad niekas negalėjo į Plungę atvykti?“ Tiesa, vienas žmogus iš ministerijos buvo – Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, tačiau jis dalyvavo ne kaip ministerijos, o kaip visuomenės atstovas, ŽNP įkūrėjas ir buvęs direktorius.
Konferencijos organizatorius ir dalyvius sveikino Seimo nariai Jonas Varkalys ir Jurgis Razma, įžanginį žodį tarė Savivaldybės meras Audrius Klišonis.
J. Varkalio tvirtinimu, prieš 26 metus įsteigtas ŽNP dabar jau pasiekęs europinį lygį. Viskas, kas sukurta, turistų intensyviai lankoma ir naudojama. „Šaltojo karo muziejus – vienas lankomiausių objektų Lietuvoje, dviračių takai vis populiaresni ir daugiau eksploatuojami. Taigi veikla intensyvi, tad norėtųsi matyti jos tęstinumą. Net jei ir vyktų reforma, Plateliai turėtų išlikti Žemaitijos nacionalinio parko centru“, – akcentavo Seimo narys.
J. Razma dėkojo konferencijos dalyviams ir apgailestavo, kad nedalyvauja Aplinkos ministerijos atstovai, galintys konkrečiau pasakyti, kas laukia, nes pasiekiantys signalai kelia nerimą. „Girdėdami tokias kalbas, direkcijos darbuotojai jaučiasi nestabiliai, negali ramiai dirbti, planuoti ateities, – kalbėjo parlamentaras. – Sieksime, kad turimas statusas nebūtų žeminamas, nes Plateliai turi potencialą ir sėkmingai jį išnaudoja.“
Panašios nuomonės buvo ir dabar Aplinkos ministerijoje dirbantis V. Bezaras: „Neseniai atšventėme parko 25-metį, o dabar jo ateitį piešiame su didžiausia baime. Juk dar tada, kai kūrėmės, buvo nuspręsta, kad Žemaitijos regiono centras – Plateliai. Tai kas šiuo metu pasikeitė? Juk viskas susilipdė taip, kad ši vietovė tapo dar gražesnė, patrauklesnė, puikiai reprezentuojanti visą Žemaitiją. Tad kodėl reikia reformuoti? Nacionaliniai parkai – ne kaliošai, kuriuos, kur nori, ten padedi.“
V. Bezaras teigė, kad ministerija kol kas neapsisprendusi, ar reformą vykdys viską centralizuodama, ar orientuodamasi į tam tikrus centrus. Pastarasis variantas būtų geresnis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus specialistas Romas Pakalnis priminė Žemaitijos nacionalinio parko steigimo istoriją. Pasak jo, prieš kelis dešimtmečius buvo kilusi mintis ŽNP kurti Varniuose, tačiau šios minties atsisakyta. Mat dėl intensyvaus žemės ūkio ten labai nuleistas Biržulio ežero vanduo, sumažintas ir Stervo ežero lygis. Nuspręsta, kad tam kur kas tinkamesnės Platelių apylinkės. Ir dėl kraštovaizdžio, ir dėl čia išlikusių daugybės piliakalnių ir alkakalnių, etnografijos paveldo, etnografinės architektūros, puoselėjamų senovinių tradicijų, amatų. „Galima pasakyti, kad Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojų įdirbis – didelis ir puikiai matomas. Tad reikėtų tik netrukdyti jiems dirbti“, – pabrėžė specialistas.
Pranešimą apie Platelių ežero ir apyežerės archeologinius tyrimus skaitė Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. Per dešimt metų trukusius tyrinėjimus aptikta įvairiausių radinių – ir iš akmens, bronzos, geležies amžiaus, vikingų laikų ir vėlyvesnių laikotarpių. Rasta gynybinių pylimų, buvusių pilių, bažnyčių, gyvenviečių, tiltų, kapinynų. Ypač unikalus gamtos reiškinys – vandenyje aptinkamos gitijos – nuosėdinės uolienos, kurių amžius gali siekti daugiau nei 100 tūkstančių metų.
Ryškiausias etapas – XVI–XVII amžius. Tuomet ežero Pilies saloje stovėjo mūrinė Bonos pilis. Jos plytas vėliau plateliškiai parsiplukdė savo statyboms. Na, o tarp Pilies salos ir Šventorkalnio per ežerą buvo pastatytas medinis tiltas, kurio likučiai dar ir dabar matomi vandenyje. „Teko girdėti, kad plateliškiai tilto polius traukdavo iš vandens ir parduodavo vienam žydui. Tas mokėjęs tą juodąjį ąžuolą apdoroti ir parduodavęs kitam, kuris iš jo gamino prašmatnius baldus“, –
sakė profesorius. Dar kalbėta apie ežere rastus luotus, senąją Platelių gyvenvietę, dvarą Šventorkalnyje ir kt.
Apie Žemaitijos nacionalinio parko įtaką Plungės rajono vystymuisi pasakojo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė. ŽNP direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Kuprelytė pristatė krašto kultūros paveldą, ŽNP direktorius Ramūnas Lydis – gamtos vertybes, turizmą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Apie kaimo turizmą kalbėjo Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkė Jurgita Krištupienė.
Ši konferencija lyg ir sudėliojo visus taškus ant „i“: ŽNP infrastruktūra nuolat gerėja, lankytojų skaičius auga, plėtojamas įvairias paslaugas siūlantis kaimo turizmas. Tad reformuoti lyg ir nėra priežasčių.
Po konferencijos – rezoliucija, kurioje savo mintis ir pastabas dėl planuojamų pokyčių išdėstys ŽNP direkcijos, Savivaldybės, Kaimo turizmo asociacijos atstovai. Dokumentas, žinoma, bus perduotas Aplinkos ministerijai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Laikrastisplunge.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
Gera turėti viltį! (0)

Liūdni stovi beržai, jų šakos nusvirusios lyg rankos. Šalia akis užmerkusi virpa drebulė. Ir į ką […]

- Naujienų archyvas -

Nuomonių ringas

Pasaulyje nuvilnijęs seksualinių priekabiavimų skandalas išjudino ir lietuvius. Kaip manote, ar Lietuvoje ši problema aktuali?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2017 laikrastisplunge.lt
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas