Pasitikėjimo kaina – 2 700 eurų. Tiek atsiėjo vienos Plungės miesto gyventojos noras savo artimųjų amžinojo poilsio vietą uždengti pageidaujamu antkapiu. Pinigai sumokėti, antkapis uždėtas, tačiau ramybės moteris neturi, nes, jos manymu, darbas atliktas negerai, o plokštė yra nekokybiška. „Apgavo mane“, – piktinosi į redakciją kreiptis nusprendusi plungiškė.
Vidos (tikras moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) papasakota istorija prasidėjo dar pavasarį. Balandžio mėnesį moteris nusprendė, kad reikėtų pasirūpinti naujosiose Plungės kapinėse esančia jų šeimos kapaviete, kurioje amžinojo poilsio yra atgulę vyras, sūnus. Norėjo, kad ją dengtų granito plokštė. Atrodo, įprastas pageidavimas, tad nieko nelaukusi susirado meistrus, kuriems nutarė patikėti šį darbą. Didelių paieškų nedarė, tiesiog pamatė tose pačiose kapinėse skelbimą su paminkladirbių kontaktais. Paskambino. Taip prasidėjo plungiškės pažintis su mažąja bendrija „Vakarų granitas“ ir UAB „Sibrusta“ bei šių bendrovių atsakingu asmeniu Juliumi Simanausku.
Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad abiejų pusių bendravimas visada vyko telefonu: nei tariantis dėl darbų, nei vėliau iškilus problemoms akis į akį Vida su darbus atliekančiais meistrais ir jų direktoriumi susitikusi nebuvo.
Taigi situacija šiandien tokia, kad atliktas darbas plungiškės netenkina, nes, anot jos, šeimos kapavietę dengianti plokštė yra nekokybiška, su broku.
Vida sakė, kad užsakymo įvykdymas neužtruko: darbą meistrai atliko greitai, tik bėda, kad rezultatas nuviliantis. Moteris aiškino, jog uždėta plokštė yra dėmėta. „Suprantama, kad ant antkapio nusėda dulkės, bet jos nubraukus drėgnu skuduru turėtų nusivalyti. Dabar to padaryti neišeina, reikia kaskart smarkiai trinti, o ir nutrynus netrukus ant plokštės vėl atsiranda kažkokių dėmių. Pažiūrėkit į kitas kapavietes. Kodėl jų plokštės gražios, lygios, be dėmių, o mūsų…“ – nusivylusi kalbėjo plungiškė.
Išties, kai kartu su Vida lankėmės kapinėse, buvo saulėta diena, tačiau norint nuvalyti antkapį reikėjo paplušėti jį trinant. Toks darbas ant rankų paliko ir pėdsakų – juodų dėmių. „Lyg kokiu riebalu būtų ištepta…“ – svarstė moteris.
Vida kalbėjo, kad kai pamatė netenkinantį paminkladarių darbo rezultatą, paskambino bendrovės direktoriui. Jis pažadėjo problemą ištaisyti, pasiuntė darbininkus atgal į kapines. Tad kapavietės antkapis, moters teigimu, buvo nuvalytas kažkokiomis cheminėmis priemonėmis, bet ir tai esą negelbėjo. Ji vėl kreipėsi į J. Simanauską. Šis vėlgi esą nurodęs darbininkams pažiūrėti, kas negerai. Bet panašu, kad abi pusės skirtingai vertina padarytą darbą. Vida įsitikinusi, kad šeimos kapavietė buvo uždengta nekokybiška pigia plokšte. „Kaip tik tuo metu, kai kreipiausi dėl kapavietės sutvarkymo, teko skaityti internete, jog į Lietuvą pateko nekokybiško, su geležies priemaišomis, kas nulemia dėmių atsiradimą, granito. Galbūt būtent toks mums ir buvo uždėtas“, – svarstė moteris.
Priekaištus meistrams ji žerianti dar ir dėl to, jog esą antkapis uždėtas negerai – neturi nuolydžio: po lietaus čia visada laikosi nemenkas kiekis vandens.
Po ilgų derybų su antkapį dėjusia bendrove Vida galiausiai nusprendė nebeprašyti ištaisyti blogai atliktą darbą arba pakeisti plokštę į kitą – norinti tiesiog atgauti pinigus. „Sumokėjau 2 700 eurų, tai 2 500 tegu grąžina, o tuos 200 gali pasilikti“, – sakė ji ir pridūrė, jog viešindama savo situaciją tiesiog nori apsaugoti kitus žmones – gal jos patirtis neleis kitiems išgyventi to paties. O pati rankų nenuleidžianti, tvirtino ieškosianti teisybės ir kitais būdais, galbūt teisiniais, ar kreipsis į televiziją. „Juk pasitikėjau žmogumi, o likau apgauta. Vis žadėjo, kad sutvarkys, ištaisys, kas negerai, bet viskas taip ir liko“, – pyko plungiškė.
Bandėme su J. Simanausku susisiekti ir mes – juk reikia išklausyti ir kitos pusės nuomonę. Deja, pasikalbėti su šiuo žmogumi taip ir nepavyko. Tiesa, pirmą kartą paskambinus mums dar pasisekė – ragelį J. Simanauskas pakėlė, tačiau susinervino išgirdęs, kas ir kokiu klausimu skambina. Tepasakė, kad uždėtoji plokštė yra kokybiška, o „ta moteris turi lakią vaizduotę“, ir pasipiktinęs, kad uždavėme daugiau nei vieną klausimą, suskubo padėti ragelį. Vėlesni redakcijos bandymai pasikalbėti su šiuo verslininku buvo nesėkmingi: į telefono skambučius J. Simanauskas nebeatsiliepė. Pabandėme skambinti iš kito numerio, atsiliepė, tačiau pareiškęs, kad neturi laiko kalbėtis, savo pozicijos išdėstyti nepanoro. Vėliau vėl neatsiliepė.
