Spalio 11 d. Plungės r. savivaldybėje pristatyti vadinamojo Plungės miesto centrinio stadiono rekonstravimo projekto projektiniai pasiūlymai. Šis ypatingas statinys bus kultūros paveldo zonoje – Plungės dvaro sodybos parke. Siekiant nepažeisti šio paveldo objekto specialiųjų planų – dalis atnaujinto stadiono projektuojama po žeme. Projektą Savivaldybės administracijai, tarybos nariams, sporto entuziastams pristatė svečiai iš Klaipėdos – UAB „Uostamiesčio projektas“ atstovai.
Objektas – prioritetinei sporto šakai?
UAB „Uostamiesčio projektas“ atstovai sakė, kad stadiono požeminio patalpų korpuso projektas pakoreguotas, atsižvelgiant į Lietuvos futbolo federacijos atstovų patarimus, atsisakyta dalies koridorių. Paisant paveldosaugininkų reikalavimų, nebus projektuojami lauko teniso kortai. Rekonstruotą stadioną dengs natūrali danga – žolė.
Stadioną siūloma rekonstruoti dviem etapais. Iš viso planuojama įrengti 1 200 žiūrovų vietų. Pirmajame etape – 600.
Centrinėje tribūnos dalyje numatyta vieta komentatoriui ir vadinamoji 100 vietų VIP zona svarbiems svečiams. Pasak Plungės Sporto ir rekreacijos centro (SRC) direktoriaus Alvydo Viršilo, šis naujas stadionas bus skirtas Savivaldybės remiamai prioritetinei sporto šakai – futbolui. Anot A. Viršilo, atnaujintas miesto stadionas atitiktų UEFA II kategorijos reikalavimus. Pagrindinė jo funkcija – futbolo varžybos ir treniruotės.
Projektuotojams paminėjus, kad stadione būtų galima numatyti bėgimo takelius, SRC direktorius atsakė, jog, rajone turint vos 4-5 lengvaatlečius, investuoti į šią sporto šaką per
brangu. Esą, įrengus bėgimo takelius, kiekvienais metais reikėtų skirti lėšų jų priežiūrai. Jis rekomendavo lengvaatlečiams treniruotis Senamiesčio mokyklos stadione ir prašė Savivaldybės paramos jo atnaujinimui.
Diskutavo dėl šilumos tiekimo
Daugiausia diskusijų sukėlė klausimas, kiek šis, į vasaros sporto šaką – futbolą – orientuotas projektas pareikalaus daug Savivaldybės biudžeto lėšų eksploatacijai. UAB „Uostamiesčio projektas“ atstovai tikino, kad žiemos metu stadiono patalpas privalu šildyti (ypač po žeme), kitu atveju jos nukentėtų nuo drėgmės. Projektuotojai pateikė paskaičiavimus, kiek atsieitų centralizuotos šilumos tiekimo sistemos įrengimas ir šilumos tiekimas, ir kiek – autonominis šildymas.
Jungiantis prie centralizuotos miesto šilumos tiekimo sistemos, reikėtų P. Genio g. nutiesti apie 450 metrų trasos (vieno kilometro kaina siekia apie milijoną litų). Vadinasi, trasa kainuotų apie 450 tūkst. Lt. Prisijungimas prie centralizuoto šilumos tiekėjo atsieitų apie 17 tūkst. litų. Jei būtų statomas autonominis šildymas – nereikėtų tiesti trasų, o kaina būtų apie 32 000 litų.
Projektuotojų komanda tikino, kad tiesti dalį trasos dėl vieno vartotojo, „Plungės šilumos tinklams“ būtų nuostolinga, juolab kad žiemos metu planuojama nešildyti visu pajėgumu. Pasak jų, dujinio šildymo numatyti irgi negalima, mat paveldosaugos specialistai neleistų statyti kamino.
Galimi šilumos sąnaudų kaštai panašūs – vieno šildymo sezono metu (per 219 dienų) Savivaldybei kainuotų: jei būtų įvestas autonominis šildymas – daugiau nei 68 tūkst. litų, prisijungus prie centralizuoto tiekėjo – apie 57 tūkst. litų. Kaip papildoma alternatyva buvo paminėta ir saulės baterijų įrengimas ant projektuojamų laiptinių stogų. Saulės energija galėtų būti naudojama patalpų vėdinimui ar vandens pašildymui.
Atsisakyta brangaus apšvietimo
Projektuotojai pasakojo, kad Lietuvos futbolo federacijos reikalavimus atitinkančio teleskopinio aikštės apšvietimo su paveldosaugos specialistais suderinti nepavyko. Pasak pranešėjų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas pritarė teleskopinių (nuleidžiamų) futbolo aikštės apšvietimo atramų įrengimui, bet kelia sunkiai įgyvendinamus reikalavimus. Projektuotojai akcentavo, kad toks aikštės apšvietimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, Lietuvos futbolo federacijos reikalavimas.
Neprojektuojant apšvietimo, sumažėtų būsimo projekto sąnaudos bei elektros energijos (galios) poreikis.
Pasak Plungės r. savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės, pastačius stadioną, rungtynės gali vykti šviesiuoju paros metu. Tad visi susirinkusieji projektuotojams rekomendavo rengti minimalų apšvietimą ties tribūnomis, priėjimo takais ir laiptinėmis, nesigilinant į brangų teleskopinį aikštės apšvietimą.
Į tarybos nario Romo Remėzos klausimą apie šio projekto galutinę kainą, projektuotojų komanda atsakyti negalėjo, nes kol kas dirbama tik su projektiniais pasiūlymais. Galutinė sąmata paaiškės tik pabaigus techninį projektą, mat kainą skaičiuoja sąmatininkai.
