Prieš 105 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. Vasario 16-ąją visuose šalies miestuose, miesteliuose ir kaimuose prie namų suplevėsuoja trispalvės, renginiuose apsilanko šimtai žmonių. Plungė Valstybės atkūrimo dieną pradėjo švęsti trečiadienį. Tėvynę gimtadienio proga šokiais, dainomis, muzika pasveikino Plungės kultūros centro kolektyvai. Šv. Mišiomis, minėjimu prie Laisvės paminklo šventė tęsėsi ir ketvirtadienį. Žinoma, neapsieita be jau tradicija tapusių bendruomenės vaišių „Pyragas Lietuvos gimtadieniui“.
Iškilmingai progai – puikus koncertas
Vasario 16-osios išvakarėse Plungės kultūros centras visus kvietė dalyvauti šventiniame koncerte „Šalis, kur tave užaugino“. Jis pradėtas Lietuvos himnu, kurį sugiedojo Plungės kultūros centro kamerinis choras, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno.
Į gausiai susirinkusius žiūrovus sveikinimo žodžiu kreipėsi Savivaldybės meras Audrius Klišonis: „Švenčiame laisvę, savo valstybės gimtadienį. 1918 metai, vasario 16 diena… Po nemažų ginčų tada gimė dokumentas, kuris davė pagrindą mūsų valstybei. Paminėtinos datos visada svarbios, paminėtini ir žmonės, kurie tais sunkiais Lietuvai laikais išdrįso dėti parašus ant Nepriklausomybės Akto. Du buvo mūsų kraštiečiai: Jonas Smilgevičius ir Stanislovas Narutavičius. Žmonės skirtingų sričių: vienas – ekonomistas, kitas – advokatas, bet abu vedė noras kurti savo valstybę ir gyventi laisvoje Lietuvoje. Šiandien švenčiame laisvę!“
Koncertą, kupiną smagių emocijų, žiūrovams dovanojo nuostabūs Plungės kultūros centro kolektyvai. Scenoje pasirodė per 250 dalyvių! Kaip vėliau sakė Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kolektyvai savo šokiais, dainomis, muzika kūrė lietuvio portretą. „Didžiausia prasmė yra džiaugtis mūsų pačių bendruomenės kūryba“, – kalbėjo jis.
Scenoje tą vakarą pasirodė minėtasis kamerinis choras, folkloro ansamblis „Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė), vokalinis ansamblis (vadovė Valentina Balčiauskienė), liaudies muzikos kapela (vadovas Vidmantas Žilinskas), kapelija „Rokunda“ (vadovas Alfredas Lučinskas), liaudies šokių ansamblis „Suvartukas“ (vadovė Ilona Baltikauskaitė), dainavimo studija „Hello“ (vadovė Aida Kaunienė), šokių studija „Hera“ (vadovė Monika Aniščenko), liaudies šokių ansamblis „Žirginėliai“ (vadovė Sonata Kazlauskytė), pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Romas Jasevičius) ir merginų choreografinė grupė (vadovė Edita Rimeikytė).
Laisvė nėra duotybė
Ketvirtadienį Valstybės atkūrimo diena pradėta minėti bendra malda už Lietuvos valstybę, laisvę, jos gynėjus Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po šv. Mišių šventinė eisena patraukė prie Laisvės paminklo.
Sugiedojus Lietuvos himną susirinkusiuosius sveikino Seimo narys Jonas Varkalys. Priminęs įvykius Ukrainoje, parlamentaras ragino būti susitelkusiems ir vieningiems bei prisiminti, kad laisvė nėra duotybė, kad už ją reikia kovoti kasdien.
„1918 metų vasario 16 dieną 20 Lietuvos vyrų pasirašė dokumentą, kuris yra mūsų valstybės pradžių pradžia. Bet tai buvo tik pradžia. Po to laukė be galo daug darbo. Tiesioginio darbo ir rūpesčio ginant mūsų valstybę nuo bolševikų, nuo lenkų, nuo bermontininkų. Ir visuose šiuose frontuose mūsų žmonės atsilaikė“, – istoriją priminė meras A. Klišonis.
Savivaldybės vadovas akcentavo, kad Valstybės atkūrimo diena, be džiaugsmo, turi ir liūdesio gaidelę. Būtent šią dieną amžinybėn iškeliavo mūsų šalies patriarchas Jonas Basanavičius ir apie Lietuvos nepriklausomybę prabilęs Antanas Terleckas. Jų atminimas pagerbtas tylos minute.
Sveikinimo žodį plungiškiams tarė ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.
Muzikinį foną renginyje kūrė Plungės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tėvynės ilgesys“, Plungės trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis, kuriems vadovauja Rūta Černeckienė, ir Plungės kultūros centro vokalinis ansamblis „Hello“, vadovaujamas A. Kaunienės.
Baigiantis minėjimui pagarbą Lietuvos laisvei salvėmis už Lietuvą, Lietuvos kariuomenę ir laisvę atidavė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Plungės ir Rietavo 303-ioji pėstininkų kuopa.
Plungiškius sužavėjo eisenos metu nešama keliolikos metrų ilgio trispalvė. Šios akcijos iniciatoriai – Plungės ir Rietavo 303-ioji pėstininkų kuopa ir Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Plungės 802-oji kuopa.
Bendruomenės vaišės
Po minėjimo visų laukė tradicinės bendruomenės vaišės „Pyragas Lietuvos gimtadieniui“. Bene penkerius metus vykstančios vaišės kasmet sulaukia nemažo būrio dalyvių – ne tik valgytojų, bet ir vaišintojų. Šiemet įmonės, organizacijos, asociacijos, judėjimai ir pavieniai geraširdžiai plungiškiai iškepė ir išdalijo beveik 150 tortų, pyragų, keksų, vaflių, duonos kepinių.
Kad nebūtų nuobodu, susirinkusiuosius linksmino Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ (vadovė D. Stasikėlienė), liaudies muzikos kapelija „Rokunda“ (vadovas A. Lučinskas), vaikų ir jaunimo liaudies muzikos kapela, Kulių kultūros centro Prūsalių vokalinis moterų ansamblis „Serbentėlės“ (vadovė Rita Džiaugienė). Beje, susirinkusieji turėjo atsakingą užduotį išrinkti skaniausią, gražiausią, didžiausią, patriotiškiausią ir originaliausią kepinį.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, jog originaliausią kepinį, tiksliau – visą stalą arba „stovyklą“, pateikė asociacija „Plungės skautai“. Gražiausio pyrago titulą žmonės skyrė Prūsalių bendruomenei „Liepupė“. Didžiausią pyragą iškepė lopšelis-darželis „Pasaka“, patriotiškiausiu išrinktas Plungės miesto bibliotekos jaunųjų knygos bičiulių klubo „Išminties upeliukas“ stalas, na, o skaniausiojo titulas teko Rūtos Gladiševienės tortui „Knyga“.
