Prieš porą savaičių Stonaičių kaime (Nausodžio sen.) sudegė Daivos ir Antano Gečų gyvenamasis namas bei visas per du dešimtmečius sukauptas turtas. Žmonės liko kone basi…
Gečų šeima gyveno Stanelių kaime, o prieš penkiolika metų nusipirko apleistą namą Stonaičių kaime. Laikui bėgant, sunkiai triūsdami suremontavo namelį, po truputį pirko buitinės technikos, neseniai buvo įsigiję šaldiklį, indaplovę. Prieš porą metų padarė kapitalinį namo remontą, džiaugėsi sudėję plastikinius langus. Kaip patys šeimininkai sakė, nieko nebetrūko, šeimoje auga labai laukta septynmetė dukrytė.
Gečai nuo tų laikų, kai gyveno Staneliuose, ten turi nemažai pažįstamų. Tad retkarčiais prižvelgdavo pažįstamos moteriškės ūkį, kol ji gulėdavo ligoninėje.
Kaip tik tą lemtingą vasario 12 dieną D. Gečienė ir buvo Staneliuose, prižiūrėjo ūkį. Vyras dirba Plungėje, tad dar nebuvo grįžęs, kai apie 16 val. paskambino kaimynai ir pranešė, kad dega namas. Žinoma, suskubo į Stonaičius.
Nors atvyko trys ugniagesių ekipažai – iš Plungės, Kulių ir Žlibinų, tačiau ugnis jau buvo įsisiautėjusi, namas degė atvira liepsna. Padėti gesinti suskubo visi kaimynai: kas kibirais vandenį pylė, kas sniegą metė… Deja, Antanas guodėsi, kad sutramdyti liepsnų nebepavyko: sudegė visi trijų asmenų šeimos daiktai, rūbai… Išsaugoti pavyko tik pasus, nes juos turėjo pasiėmę.
Nuo ko kilo gaisras, šeimininkams lieka mįslė. Ugniagesiai konstatavo, jog namas užsiliepsnojo nuo krosnies. Nelaimės rytą krosnis buvo kūrenama, tačiau, anot šeimininkų, ji buvo tvarkinga ir prižiūrima.
„Liko keli dukrytės drabužėliai, kuriais vilkėdama eina į mokyklą, mokyklinės knygos, vyro darbo rūbai. Visa kita – sudegė. Kaupėme dvidešimt metų, o sudegė per vieną valandą. Dėl nelaimės labai išgyvena dukrytė, be vaistų užmigti negalėjo keletą parų, naktimis blogai miega, – pasakojo Daiva. – Dukrytė augino peliuką, kurį labai mylėjo… Pasakėm, kad prisitraukė dūmų ir numirė. Ji tik liūdnai ištarė: gerai, kad nesudegė…“
Dabar šeima glaudžiasi Staneliuose, pas moteriškę, kurios ūkyje tądien, kai liepsnos pasiglemžė namus, ir buvo. „Vieną vakarą kaimynai kažką šventė ir naktį šaudė fejerverkus. Net pašokom iš lovos nuo traškesio, primenančio nelaimę. Neužmirštu nė trumpam tos dienos, tik darbe gal šiek tiek lengviau“, – sielojosi Antanas. Po savaitės ketina grįžti pas žmonos tėvus Stonaičių kaime ir pradėti viską nuo nulio – kaip ir prieš dvidešimt metų…
Teisa, pavyko išsaugoti šalia namo pristatytą garažą, jame užrakintas stovėjo moters, pas kurią dabar glaudžiasi, automobilis. „Jį vyrai išnešė rankomis“, – prisiminė Antanas.
Padegėlių šeima dėkoja kaimynams už gerumą: „Žinojome, kad yra gerų žmonių, bet kad tiek daug – nesitikėjome. Labai padėjo nelaimėje. Kas ką gali, atneša – rūbų, kokių nors daiktų…“ Pokalbio metu Antanas vilkėjo kaimynų atneštu megztiniu.
Nelaimės ištiktai šeimai, auginančiai septynmetę dukrytę, dabar praverstų bet kokia pagalba. Galbūt atsiras gerų žmonių, kurie padovanos baldų, drabužių, kitų daiktų, ar parems pinigais. Iš naujo savo lizdą pradedančiai sukti šeimai viskas pravers. Prašome skambinti telefonu 8 601 34620.
