Tęsinys. Pradžia „Plungės“ Nr. 1 (2368) ir Nr. 2 (2369)
Metų „vau“!
Turbūt būtent toks žodelis iš lūpų išsprūdo
plungiškiams, kurie rugpjūčio 10-osios vakarą pakėlė akis į dangų. Juo gana žemai virš miesto praplaukė septyni didžiuliai spalvoti oro balionai. Žmonės mojavo oreiviams, šie tuo pačiu atsakė likusiesiems žemėje. Vaizdelis buvo puikus: džiaugėsi ir akys, ir „dūšia“.
Metų užmojis I
Pernai vasarį Savivaldybėje buvo surengtas pasitarimas dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos Plungėje, Mendeno gatvėje. Praėjo metai, tačiau užmojis realiais darbais dar nevirto, nė kertinis pamatų akmuo nepadėtas. Tiesa, sakyti, kad nieko nenuveikta, lyg ir negalima – nuspręsta, kokio dydžio bus visų laukiamas objektas, kokia veikla jame vyks, be to, šiomis dienomis jau ir rangos darbų konkursas turėtų įvykti.
Metų užmojis II
Tunelis! Visus metus judintas Plungės tunelio po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje reikalas lyg ir krustelėjo iš mirties taško. Projektas yra, konkursai paskelbti. Na, o besidominčiųjų jo įgyvendinimu – net 26 firmos. Na, ir kaip nesidomės, jei 7 milijonais kvepia.
Metų užmojis III
„Tebūnie šviesa!“ – su tokiu šūkiu birželio 30-ąją Savivaldybės taryba pritarė projektui „Plungės rajono savivaldybės gatvių apšvietimo kokybės gerinimas“. Juo užsimota apšviesti ne tik miestą, bet ir visas gyvenvietes. Visa tai gal ir gerai, tik kažin ar esame tokie turtingi, kad leistume sau prabangų projektą, kokiam Lietuvoje nesiryžta nė viena kita savivaldybė. Beje, apšvietimas mūsų biudžetą patuštins net 6 milijonais eurų.
Metų planas chuliganas
Vasario mėnesį Savivaldybės taryba aptarinėjo daugelį pribloškusį planą chuliganą, pagal kurį siekiant padidinti Plungės gyventojų skaičių prie miesto žadėta prijungti keletą aplinkinių kaimų. Skaičiuojant žmonėmis, jų būtų apie 7 tūkstančius. Tiek jų iš kaimiečių norėta perkrikštyti miestiečiais, gyventojų skaičių Plungėje nuo 18 904 padidinant iki 26 073. Planas chuliganas ne vieną kaimo žmogų išgąsdino: kur reikės dėti karves, kiaules, vištas ir kitus padarus, kurių skaičius mieste ribojamas? Laimei, paplanuota, paplanuota ir nustota. Kaimai į miestą nebuvo suvaryti.
Metų „pravalai“
Plungės rajono savivaldybės tarybos valdantiesiems per vieną Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį nepavyko prastumti dviejų sprendimų. Abu jie vienaip ar kitaip buvo susiję su tuomet dar Savivaldybės tarybos nariu ir kandidatu į Seimą Jonu Varkaliu. Tąkart opozicija ne juokais įsiuto išgirdusi valdančiųjų norą asfaltuoti į miškus nuvingiuojančios Mendeno gatvės dalį. Darbus būtų atlikusios bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis“. Už 300 metrų ruožą Savivaldybė joms būtų paklojusi 146 tūkst. eurų. Neprastumtas liko ir sumanymas už Europos Sąjungos skirtas lėšas (190 tūkst. eurų) Kuliuose sutvarkyti menkai intensyvią Jaunimo gatvę. Paaiškėjo, kad ją kuliškiams buvo įsiūlęs J. Varkalys, sakydamas, kad tvarkant miestelio centrą brangiai atsieis archeologiniai tyrimai. Galų gale gyventojai vis dėlto pasirinko miestelio centrą, o Jaunimo gatvė, kurioje gyvena J. Varkaliui artimi žmonės, liko „ant ledo“.
Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) metų pabaigoje dukart bandė prastumti dvigubai išaugintą rinkliavą už šiukšlių tvarkymą. Plungės politikai TRATC-ui kol kas nepasirašė, bet šis žadėjo nenuleisti rankų ir prie šio klausimo grįžti kitąmet, t. y. jau šiemet.
Metų jungtuvės
Jų – net ketverios. Stanelių pagrindinė mokykla susijungė su Plungės „Babrungo“ pagrindine, Stalgėnų – su „Ryto“ mokykla, Kantaučių ir Žlibinų Igno Končiaus – su Senamiesčio. Buvo numatytos ir penktosios, tačiau Nausodžio pagrindinė, nebesulaukusi jungtuvių su „Ryto“ mokykla, „numirė“. Prieš pat Rugsėjo 1-ąją sušauktame Savivaldybės tarybos posėdyje vienu ypu atleisti visų penkių mokymo įstaigų direktoriai.
Metų pasiaiškinimas
Buvo taip: į posėdį susirinkusi komisija, kuri nagrinėja siūlymus, kam suteikti Plungės garbės piliečio vardą, aptarė ir istoriko Bronislovo Pociaus kandidatūrą. Šį siūlymą buvo pateikusi grupė plungiškių, 71 parašas surinktas per tos grupės susirinkimą. Tarp parašų pamatęs ir savąjį, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas sakė jaučiąs pareigą pasiaiškinti, kad jis jokiame susirinkime nedalyvavęs, o pasirašęs tada, kai per vieną renginį B. Pocius pats jo paprašęs. Tada ir suabejota, ar susirinkimas vyko ir ar B. Pocių palaikanti plungiškių grupė apskritai yra suburta. Visai tikėtina, jog šis A. Bakanausko pasiaiškinimas turėjo įtakos tam, kad B. Pocius garbės piliečiu pernai netapo.
Metų „niu niu niu“
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad UAB Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Petras Piekus yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidėjas. Nustatyta, kad įmonės vadovas interesus painiojo nenusišalindamas nuo reikalų, susijusių su ten pat dirbančiais ar dirbusiais namiškiais: žmona, dukra, sūnumis, žentu. Už tai net nuobaudą – papeikimą – gavo. Tiesa, ji pati švelniausia, panaši į pagrūmojimą pirštuku „niu niu niu“. Kad ir papeiktas, P. Piekus ir toliau generalinis, vadovaujantis bendrovei, kurioje knibždėte knibžda savų.
Metų savivalė
2016-aisiais tikrintojų netrūko viešosios įstaigos „Kretingos maistas“, maitinančios moksleivius, valgyklose. Įmonę „čiupinėjo“ ne tik Plungės rajono savivaldybės kontrolieriai, bet ir Valstybės kontrolė. Tikrintojai turėjo nemažai pretenzijų, tad Savivaldybės administracijai buvo duotas nurodymas pasibaigus mokslo metams nutraukti sutartį su „Kretingos maistu“ ir skelbti naują konkursą. Mokslo metai baigėsi, prasidėjo ir įpusėjo nauji, o maitintojai vis tie patys. Savivaldybės administracija Valstybės kontrolei nepakluso.
Metų prastūmimas
Šį titulą skiriame uždarajai akcinei bendrovei „Valda“, pernai laimėjusiai Telšių regiono atliekų tvarkymo centro skelbtą šiukšlių vežėjų konkursą. Bet tituluojame ją ne už tai, kad laimėjo, bet už tai, kaip laimėjo. Konkurse dalyvavo trys įmonės. Pagal pasiūlytąją kainą „Valda“ užėmė tik antrąją vietą, tad laimėti lyg ir neturėjo. Bet tada… Tada Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nutraukė viešąjį pirkimą (gal dėl to, kad laimėtoja buvo ne ta bendrovė?) ir paskelbė derybas su vežėjais. Pastarosios baigėsi „Valdos“ naudai – sutartis pasirašyta būtent su ja.
Metų jubiliejai
Pernai sausį plungiškiai minėjo žymios kraštotyrininkės ir pedagogės a. a. Eleonoros Ravickienės gimimo 100-metį. Ta proga prie A. Vaišvilos gatvės 19-ojo namo, kuriame ji gyveno, atidengta memorialinė lenta.
Balandžio viduryje įkūrimo 25-metį šventė su „Plunge“ bendradarbiaujantis Žemaitijos nacionalinis parkas.
Garbingas 80 metų sukaktis praėjusiais metais paminėjo rezistencijos metraštininkas ir fotografas Alfonsas Beresnevičius, visų rajono žmonių pažįstamas „Žemaičio“ fotografas Vladas Gaudiešius. Jubiliejinių gimtadienių sulaukė ir būrys tautodailininkų: Virginijus Narkus, Vidas Vagnorius, Liudas Šopauskas, Laimutė Puidokienė, Morta Mikašauskienė ir Justinas Jonušas (nuotraukoje). Pastarojo sukaktis garbingiausia – 90 metų!
430 metų – tokią savo kaimo sukaktį pernai per Vasaros šventę pažymėjo daugėdiškiai.
50 metų ir 200 metų – į šiuos jubiliejus rugsėjį pakvietė dailininkas, menininkų grupės „3+“ įkūrėjas Leonardas Černiauskas. 50 metų – jo kūrybinės veiklos sukaktis, 200 metų suėjo nuo grafo Šuazelio malūno, kuriame dailininkas įsikūręs, pastatymo.
Prie jubiliatų – ir Plungės lopšeliai-darželiai „Nykštukas“ ir „Vyturėlis“, minėję savo 55 ir 40 metų gyvavimo sukaktis, Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla, veikianti 20 metų, ir Stalgėnų mokykla, gyvuojanti jau visą šimtmetį.
Metų „karti, karti!“
Dainą „Karti, karti!“ paprastai traukiame per vestuves. O kas gi šiemet tuokėsi? Santuokų buvo daug, tačiau bene didžiausio dėmesio vertos – Seimo nario Jurgio Razmos ir Rietavo savivaldybės tarybos narės, Rietavo medelyno meistrės, kaimo kapelos „Sodžius“ vadovės Vilijos Butkevičienės tuoktuvės, įvykusios gruodžio 17-ąją. Ar vestuvininkai parlamentarui ir dešimčia metų jaunesnei jo išrinktajai dainavo: „Karti, karti…“, nežinom, bet tikimės, kad taip.
Metų linksmybės
Gegužės mėnesį vaikai ir jaunimas linksminosi 10-ajame tarptautiniame teatrų festivalyje-laboratorijoje „Mažoji Melpomenė“ Plungės kultūros centre. Teatro „Saula“ organizuojamo renginio dienomis virš kultūros centro plevėsavo šešių valstybių vėliavos, o tai reiškia, kad iš tiek šalių susirinko dalyviai, kurių Plungėje buvo keli šimtai.
Birželį tūkstančiai plungiškių rinkosi į Miesto šventę, šiemet sutapusią su tarptautiniu folkloro festivaliu „Saulelė raudona“. Įspūdingiausieji renginio svečiai – dūdmaišininkai iš Ispanijos. Juos iki šiol pamena visi dalyvavusieji koncertuose.
Prie paminėtųjų švenčių pridėkime dar ir Žemaičių dailės muziejaus organizuotą 7-ąją pasaulio žemaičių dailės parodą, vykusią liepos pradžioje. Joje 202 menininkai eksponavo net 370 darbų!
Be to, pernai surengtas tradicinis jau 11-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Jo metu pagerbtas 80-metį šventęs festivalio meno vadovas, Plungės garbės pilietis, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Juozas Domarkas (nuotraukoje), Plungiškių draugijos iniciatyva pradėtos rinkti lėšos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklui statyti.
Neliūdėjo ir rietaviškiai – rugsėjį jie rinkosi į tradicines Mykolines. Jų miesto šventėje veikė metturgis, vyko koncertai, konkūrai, atlaidai.
Metų premjeros
Birželį, per Miesto šventę, plungiškius ir jų svečius į pirmąjį koncertą pakvietė muzikaliausius jaunuolius ir suaugusiuosius subūręs Plungės kultūros centro simfoninis orkestras, kuriam vadovauja Ieva ir Paulius Lygnugariai. Beje, šis kolektyvas yra vienintelis toks gyvuojantis regione.
Tą patį mėnesį premjera džiaugėsi ir rietaviškiai – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje dainininkės Joanos Gedmintaitės ir maestro Vytauto Lukočiaus koncertu prasidėjo 1-asis tarptautinis Šv. Mykolo Arkangelo festivalis.
Premjeriniai pernai buvo ir Plungės jaunimo apdovanojimai, kurių metu aktyviausiems jaunuoliams už įvairius nuopelnus įteikta 11 nominacijų.
Metų giesmė
Tai „Tautiška giesmė“, kurią giedodami liepos 6-ąją plungiškiai į Rio de Žaneiro olimpiadą išlydėjo kraštietį kanojininką Henriką Žustautą, na, o Žemaičių Kalvarijos bendruomenė, traukdama himną, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė rankomis susikibo su Sedos bendruomene, taip sudarydamos gyvą kilometrinę giedotojų grandinę.
Metų moksliukai
12 šimtukininkų! Tiek puikiai išmokslintų abiturientų pernai išleido „Saulės“ gimnazija. Maksimalius 100 balų įvertinimus per valstybinius brandos egzaminus gavo Aurimas Laureckis, Mantas Putrius, Gintas Bartkevičius, Liucija Dambrauskaitė, Gvidas Gramauskas, Giedrė Palubinskaitė, Justas Stonkus, Evelina Narmontaitė, Modestas Čėsna, Aurimas Rimkus, Kamilė Stugytė, Eimantas Šipalis. Rietavo šimtukininkai – Tadas Andriuška, Karolis Kupetis ir Tomas Petreikis.
Metų sportininkai
Vienas iš geriausiųjų – plungiškis moksleivis Laurynas Vaištaras, 2016-aisiais kartu su Lietuvos rinktine iškovojęs Europos U16 vaikinų krepšinio čempionato sidabro medalį.
Pagarbos vertas ir Plungės motokroso klubas „Žemaitija“, aną sezoną Lietuvoje laimėjęs visas įmanomas pirmąsias vietas. Anot klubo vadovo Sauliaus Stankaus, to Plungės istorijoje dar nėra buvę.
Metų pabaigoje geriausio Plungės rajono sportininko vardą pelnė šachmatininkė Daiva Batytė (nuotraukoje), tarp komandų nepralenkiama buvo Sporto ir rekreacijos centro jaunučių vaikinų krepšinio komanda.
Metų žemdirbiai
Lapkritį per Plungės rajono žemdirbių šventę už tvarkingiausius ūkius ir sodybas pirmąsias vietas nuskynė Sandra ir Vytautas Kusai iš Žemaičių Kalvarijos, taip pat kalvariškiai Sandra ir Donatas Kakčiai, Jadvyga ir Antanas Martusevičiai iš Alsėdžių.
Artojų varžybose nepralenkiamas buvo Irmantas Trakumas iš Šateikių.
Metų… sauskelnės
Trejos sauskelnės, kurias į komunalinių atliekų konteinerį išmetė radioaktyviuoju jodu gydytas žmogelis. Šios asmens higienos priemonės užvirė nemenką košę. Dėl jų iš Klaipėdos atliekų deginimo gamyklos „Fortum“ į Jėrubaičius buvo grąžintas visas sunkvežimis šiukšlių, siekiant išsiaiškinti radiacijos šaltinį iškviesta komanda specialistų iš Vilniaus, tarp vadovų ir darbuotojų pasėta baimė… Ir viskas – dėl trejų sauskelnių.
Metų boikotas
Tai visoje Lietuvoje gegužės 10–12 dienomis vykusi akcija „Neisiu į prekybos centrą tris dienas“. Dėl išaugusių kainų „prekybcentrius“ aktyviai boikotavo ir plungiškiai. Nors apsipirkti nėjome, bet nebadmiriavome, nes iniciatyvą palaikė ir ūkininkai. 50 minučių – per tiek laiko prie didžiosios „Maximos“ jie nemokamai išdalijo 800 litrų pieno. Skaičiai įspūdingi!
