Laikraštis „Plungė“ puoselėja kasmetinę tradiciją naujų metų pradžioje prisiminti praėjusiuosius ir pristatyti svarbiausius jų įvykius. O jų tikrai netrūko! Vieni šventė garbingus jubiliejus, skynė laimėjimų laurus, užsitarnavo naujas pareigas. Kiti visus piktino (o kartais juokino) švęsdami išleistuves ir daužydami automobilius, priimdami nevykusius sprendimus, išgarsėdami daromais pažeidimais. Buvo ir sielvarto: liūdėjome dėl pražudytų jaunų žmonių, nelaimių keliuose aukų, gaisrų ar vandens pasiglemžtų gyvybių. Apie tai, kaip gyvenome 2017-aisiais, ir apie ką visus metus rašė „Plungė“ – šiame ir artimiausiuose laikraščio numeriuose.
Metų skandalas
Šio titulo tikrai nusipelnė lapkritį įvykusios, linksmai prasidėjusios, bet labai liūdnai pasibaigusios tuometinio Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio išleistuvės iš darbo. Dar spalį parašęs prašymą atleisti iš pareigų, o lapkričio 14-ąją, priešpaskutinę savo darbo dieną, su kolegomis atšventęs išleistuves (per kurias, kaip pats viešai pripažino, gėrė tikrai ne alų), vėlų vakarą A. Krauleidis spaudė tarnybinės „Hondos Accord“ greičio pedalą ir lėkė namų pusėn. Deja, nesėkmingai… Kone miesto centre jis rėžėsi į kitą automobilį. Išleistuvių pasekmės nepavydėtinos: dvi gerokai aplamdytos mašinos, sutrikdyta žmogaus sveikata, 1 200 eurų bauda ir treji metai be teisės sėsti prie vairo. Į alkoholio matuoklį valdininkas įpūtė 1,17 promilės.
Metų „žvaigždės“
Ko gero, garsiausiai Plungės vardas pernai nuskambėjo liepą, kai iš stovyklos Rusijoje, Krasnogorsko mieste, grįžo jaunimo delegacija, vadovaujama Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Jurgos Venckuvienės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Jolantos Puidokienės. Paaiškėjus, kad plungiškiams jaunuoliams teko susitikti su prokremliškomis nuotaikomis gyvenančio ir nacionalistiniais renginiais garsėjančio baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ nariais, šia išvyka susidomėjo ne tik respublikinė žiniasklaida, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, Seimas, ministerijos. Tąkart Plungės vardas skambėjo visais kanalais!
Metų rokiruotė
Daugiau nei dvejus metus Savivaldybės tarybos opozicijoje buvusi ir ypač aktyviai joje reiškusis „Vieningos Plungės“ frakcija lapkritį perėjo į kitą barikadų pusę – prisijungė prie valdančiųjų, už tai gaudama vieną svarbiausių postų – Savivaldybės administracijos direktoriaus, į kurį delegavo Gintarą Bagužį. Beje, jungdamasi prie valdančiosios koalicijos frakcija žadėjo: „Būsime maža opozicija pozicijoje.“ Ar taip ir bus, dar pamatysime.
Metų laurai
Bene svarbiausias iš pernai pelnytųjų apdovanojimų – „Auksinė krivūlė“, kurią spalį Plungės rajono savivaldybė gavo už iniciatyvą visuomenės sveikatos stiprinimo veiklose. Šią nominaciją įsteigė Sveikatos apsaugos ministerija. Nė kiek ne
prastesniu apdovanojimu gali pasigirti ir Plungės kultūros centro simfoninis orkestras, kuriam vadovauja Ieva ir Paulius Lygnugariai. Jam įteiktas Lietuvos kultūros centrų asociacijos įsteigtas „Auksinis feniksas“.
Sausį Plungės pramonininkų sąjungos sidabriniu garbės ženklu apdovanotas aštuonerius metus jai prezidentavęs Jonas Eugenijus Bačinskas. Jį prie organizacijos vairo pakeitė verslininkas Egidijus Rapalis.
Balandį, minint Medicinos darbuotojų dieną, Plungės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos antrojo skyriaus vedėjai pulmonologei Eugenijai Gaudiešienei (nuotr. 1 psl.) suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas ir įteiktas Garbės ženklas.
Medžio meistro Viktoro Raibužio mokiniai Eimantas Kundrotas ir Aurimas Jurgaitis birželį tapo moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ prizininkais. E. Kundrotas laimėjo trečiąją vietą, A. Jurgaitis – antrąją.
Metų didvyris
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus gyventojų saugai“ pernai birželį apdovanotas Žlibinų komandos ugniagesys Rimas Daukintis (nuotr. 1 psl.). Šis drąsus vyras kilus gaisrui Kantaučiuose, nepaisydamas pavojaus savo gyvybei, iš ugnies gniaužtų išgelbėjo degančiame bute buvusį dūstantį žmogų. Taigi turime kuo džiaugtis ir didžiuotis!
Metų nuopelnai
Balandį Kultūros ministerija paskyrė premijas geriausiems Lietuvos kultūros centrams. Tarp pirmosios kategorijos tokių įstaigų geriausiu šalyje pripažintas Birutės Gedminaitės (nuotr. 1 psl.) vadovaujamas Rietavo kultūros centras. Premija – 2,6 tūkstančio eurų.
Geriausio 2017 metų Lietuvos vaikų teatro vardas balandį suteiktas Plungės kultūros centro teatrui „Saula“, kuriam vadovauja Sigita ir Romas Matuliai. „Sauliečiai“ jau ne pirmą kartą šį vardą iškovojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamame konkurse „Šimtakojis“.
Plungės kultūros centro kamerinis choras, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, – didžiojo prizo laimėtojas. Ir ne bet kur, o Tailando sostinėje Bankoke ir Patajos mieste vykusiame tarptautiniame chorų konkurse.
Metų garbė
Pernai Plungės garbės piliete tapo Vanda Bendorienė (nuotr. 1 psl.) – vaikų globos agentūros „Cyrulis“ įkūrėja ir direktorė, draugystės su Švedijos Boksholmo komuna puoselėtoja, vargingai gyvenančių šeimų globėja. Šis pelnytas titulas jai suteiktas iškilmingame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris rengiamas per Miesto šventę.
Į savo garbės piliečių sąrašą dvi naujas pavardes įrašė ir šarneliškiai – rugpjūtį surengtoje Šarnelės kaimo kraštiečių sueigoje minėtieji titulai suteikti a. a. Edmundui Mickūnui ir Aleksandrui Lukui.
Metų jubiliatai
Sausio 30-ąją į plungiškės Anicetos Paplauskienės namų duris pasibeldė gausus būrys svečių, atvykusių pasveikinti sulaukus 100 metų jubiliejaus. Tokią pat garbingą sukaktį lapkritį šventė ir kita plungiškė – Ona Satkauskienė. Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, senutė juokavo: „Reikia Dievą mylėti ir „šnapso“ negerti.“
Kovo mėnesį Kazimierines, o kartu ir garbingą 85-metį atšventė vienas garsiausių Plungės rajono medžio drožėjų Kazimieras Striaupa.
Liepą paminėtas Lietuvos nusipelniusio šachmatų trenerio, nacionalinės kategorijos teisėjo, vieno iš Plungės sporto mokyklos įkūrėjų, visuomeninio šachmatų klubo „Bokštas“ steigėjo, Plungės garbės piliečio a. a. Vitaliaus Andriušaičio 90 metų jubiliejus. Ta proga ant Vytauto gatvės 7-ojo namo atidengta atminimo lenta, įrengtas šachmatų garbės šaligatvis.
Metų sukaktys
450 metų nuo Plungės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose ir 225 metai nuo Magdeburgo teisių suteikimo. Tokias gražias sukaktis pernai per Miesto šventę, vykusią kartu su Pučiamųjų orkestrų festivaliu, minėjo Plungė.
Balandžio mėnesį svarbią sukaktį šventė rietaviškiai – suėjo 125 metai, kai Rietavo bažnyčioje įžiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Elektrifikaciją Rietavui dovanojo kunigaikščiai Oginskiai, įrengę pirmąją mūsų šalyje elektrinę, apšvietę savo rūmus ir parką, o paskui – ir maldos namus.
10 metų – tiek balandį sukako Plungės suaugusiųjų švietimo centrui, gegužę 20-metį atšventė pirmoji Plungės rajone „Saulės“ gimnazija.
Pernai suėjo 100 metų, kai Žlibinuose pradėjo veikti mokykla. Gegužę, švenčiant šią sukaktį, tvyrojo dviprasmiška nuotaika: džiugi dėl jubiliejaus, graudi, nes buvo aišku, kad rugsėjį žlibiniškiai mokymo įstaigos jau neturės.
Liepą per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus paminėta Žemaičių vyskupystės įkūrimo 600 metų sukaktis.
Rugsėjį į savo veiklos 25-mečio renginį visus kvietė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Plungės viltis“. Švęsti turėjo ką ir Rietavo parapijos senelių globos namai bei Kulių folkloro ansamblis „Vaisgamta“ – jie sulaukė 20 metų jubiliejų.
Spalį paminėta Plungės geležinkelio sukaktis – juk suėjo 85 metai, kai pro mūsų miestą pradundėjo pirmasis traukinys.
Lapkritį 145 metų jubiliejų šventė pirmoji Lietuvoje muzikos mokykla, kuri įsikūrusi Rietave ir dabar vadinasi Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla. Gruodį Rietave paminėta dar viena garbi sukaktis – Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos 80-metis.
Gruodį puikia sukaktimi džiaugėsi ir Plungės technologijų ir verslo mokykla. Jai – 30! Kur kas solidesnį – 70 metų – jubiliejų metų pabaigoje atšventė Plungės kultūros centro liaudies šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“.
Valio visiems sukaktuvininkams!
Metų mamos
Kasmet Motinos dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbia daugiavaikes Lietuvos mamas. Pernai tarp apdovanotųjų buvo po aštuonias atžalas užauginusios Rietavo savivaldybės Liolių kaimo gyventoja Aleksandra Žilienė ir plateliškė Birutė Ona Jonutienė. Abiem įteikti ordinai „Už nuopelnus Lietuvai“.
Metų atsistatydinimai
Pernai sausį Savivaldybės taryba iš pareigų atleido Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos vadovą Kęstutį Varpiotą. Tiesa, ne už pažeidimus, o tenkinant jo paties prašymą – esą turi sveikatos problemų, todėl nebegali direktoriauti. Tokia oficiali priežastis, na, o tikrąją galima tik nuspėti – iškilus klausimui dėl mokyklos išlikimo, įstaigos bendruomenė buvo išsakiusi nepasitikėjimą direktoriumi ir pareiškusi norą turėti naują vadovą.
Balandį prašymą atleisti iš pareigų parašė Alsėdžių lopšelio-darželio direktorė Lilija Kikilienė. Vadovė tokį žingsnį žengė paaiškėjus, kad ji į auklėtojos padėjėjos vietą priėmė sveikatos pažymos neturėjusią ir atvira tuberkulioze sirgusią moterį.
Gegužės mėnesį Savivaldybės tarybos sprendimu iš pareigų atleista Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Dalia Baliutavičienė. Atsistatydinimo pareiškimą ji parašė įvertinusi savo klaidas (į laisvą mokytojo vietą bandė be konkurso paskirti savo dukrą, taip supainiojo viešuosius ir privačius interesus, už tai gavo nuobaudą ir, žinoma, pelnė bendruomenės nepasitikėjimą) ir matydama, kad kolektyvas nebenori dirbti jos vadovaujamas.
Metų įkurtuvės
2017-ųjų pradžioje Plungėje pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį vienoje iš Mykolo Oginskio rūmų oficinų įsteigti Bendruomeniniai šeimos namai.
Kovo 1-ąją Plungės miesto centre po ilgokos pertraukos vietoj valdiško knygyno ėmė veikti privatus, pavadintas „Ex libris“. Naujoji įstaiga klientų palankumą pelnė ne tiek dėl knygų, kiek dėl gardžios kavos ir pyragaičių.
Rugsėjo 1-ąją Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro muzikantinėje vėl suskambo muzika – į atnaujintą pastatą persikėlė Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla. Taigi naujų mokslo metų pradžia sutapo su įkurtuvių iškilmėmis.
Metų „kliurka“
Šio titulo nusipelnė pernai dukart organizuotas (ir abu kartus nesėkmingai) konkursas Plungės miesto Lentpjūvės ir Dariaus ir Girėno gatvių žiedinei sankryžai įrengti ir naujai gatvei nutiesti. Pirmąsyk jį nutraukti teko dėl apsižioplinimo. Mat paaiškėjo, kad vienas iš reikalavimų prasilenkia su logika – įrašyta, kad daugiausia balų gaus tas, kuris darbus atliks per ilgiausią terminą, o turėjo būti – per trumpiausią. Po kelių mėnesių konkursas paskelbtas iš naujo. Antrąkart įvyko, bet… Kadangi Plungės rajono savivaldybės administracija iš keturių pretendentų pasirinko tą, kuris užsiprašė brangiausiai, Lietuvos automobilių kelių direkcija, įtardama viešojo pirkimo neskaidrumą, trišalės sutarties su laimėtoju nepasirašė. Taigi darbas atliktas tik iš dalies: nauja gatvė nutiesta (už Savivaldybei tenkančią finansavimo dalį), o štai žiedinės sankryžos reikalai į priekį nejuda (šie darbai turėjo būti atlikti už Automobilių kelių direkcijos pinigus). Beje, Savivaldybės administracijos ir rangovo susitarimas įdomus dar ir tuo, kad prasilenkia su įstatymu: Savivaldybė su rangovu žada atsiskaityti per 24 mėnesius, na, o įstatymo numatytas maksimalus atsiskaitymo terminas – 60 dienų. Taigi kaip bus?
Tęsinys kitame numeryje.
