• Reklama
  • Kontaktai
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
No Result
View All Result

25 ŽNP gyvavimo metai: kaip keitėsi mūsų gamta

Parašė: Marija JANKAUSKIENĖ, ŽNP direkcijos Gamtos skyriaus vedėja
redaktorius
20 gegužės, 2016
Teminiai puslapiai, Šventorkalnis
0
0
VIEWS
Pasidalink

Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) įkurtas 1991 metais, tad šį pavasarį minėjo savo gyvavimo 25-metį. Per tą laikotarpį įvyko daug permainų. O kas pasikeitė ŽNP gamtoje, kraštovaizdyje?


Sumažėjus ūkininkaujančiųjų mažuose ūkiuose padaugėjo miškais apaugusių plotų. Nors daug dėmesio skyrėme gamtotvarkos darbams, tai nepakeitė vietos žmonių gyvenimo būdo: visos pamiškių, tarpukalvių pievutės, pelkės buvo nušienautos dėl pašarų arba nuganytos vienkiemiuose laikomų gyvulių. Dėl to vis vienodesnis tapo kraštovaizdis, praradome natūralias pievas, pelkes, kuriose gausu vaistingųjų ir medingųjų augalų, daugybė žydinčius augalus apdulkinančių vabzdžių, laukinių gyvūnų.
Džiugu, kad po ilgos pertraukos parko miškuose vėl gyvena lūšys, kurios sparčiai nyksta visoje Europoje. Stabili išlieka briedžių populiacija. Dar galime pamatyti nuo ledynmečio laikų išlikusių baltųjų kiškių, miško vištelių – jerubių. Mūsų teritorijoje maždaug prieš dešimtmetį apsigyveno pirmosios jūrinių erelių bei gulbių giesmininkių poros, vis gausėja gervių, nors įkurdami parką net nežinojome, kad jos čia peri.
Tačiau beveik nebeturime tetervinų, didžiųjų kuolingų, raudonkojų tulikų, geltonųjų kielių, labai sumažėjo kurapkų, pempių – įprastų nemelioruoto kraštovaizdžio paukščių. Tai ne vietinė, bet globalinė problema, visos Europos modernėjimo pasekmė ir vien mūsų pastangų jų nykimui sustabdyti nepakanka.

Ką nuveikėme, kad parko kraštovaizdis, biologinė įvairovė būtų išsaugota? Ruošėme ir įgyvendinome įvairius projektus, organizavome seminarus, išvykas, ekskursijas ir kitais būdais skleidėme gamtosaugines idėjas.
Kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba įgyvendindami Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus rekultivavome Visvainių žvyro karjerus, panaikinome bešeimininkius sąvartynus, nugriovėme daug kraštovaizdį darkiusių statinių, surinkome apie 7 km vielų, pašalinome 224 stulpus, užsandarinome 12 šachtinių šulinių, nugriovėme 2 avarinės būklės statinius buvusios Plokštinės karinės bazės teritorijoje ir aplinkiniuose miškuose. Po aukštu kalnu saugiai palaidotas Žvirblaičių buitinių atliekų sąvartynas, iš Jogaudų iškeldinta „smalinė“, į požeminį kabelį rekonstruota buvusi orinė aukštos įtampos linija per Plokštinės gamtinį rezervatą. Sutvarkėme buvusio Gardų žvyro karjero teritoriją paversdami ją rekreacinės paskirties objektu – Gardų ozo pažintiniu taku. Iš gelžbetonio gniaužtų išlaisvinome Babrungo upės ištakas – rekonstravome 1963 metais statytą hidrotechninį įrenginį, tad šiuo metu vandens ištekėjimo kiekio žmogus nebereguliuoja.
Atliekant šiuos darbus mūsų
partneriai buvo Plungės rajono savivaldybė, seniūnijos, vietos bendruomenės.

Kasmet parko pievose, pelkėse organizuojame ir atliekame įvairius gamtotvarkos darbus. Nemažas iššūkis mums yra priskirtosios kitos saugomos teritorijos, esančios Klaipėdos, Kretingos, Rietavo, Telšių, Mažeikių, Skuodo bei Plungės rajonuose ir užimančios daugiau nei 56 000 hektarų. Nuolat vertiname jų būklę, įgyvendiname įvairius projektus. Vietos gyventojus raginame ekologiškai ūkininkauti.
Džiaugiamės, kad Žemaitijos nacionalinis parkas turi daug bičiulių, talkininkų, rėmėjų, bendraminčių, kurie puoselėja savo gyvenamąją aplinką, myli gamtą, saugo senąsias tradicijas bei tėvų ir protėvių palikimą.

Tags: 25 ŽNP gyvavimo metai: kaip keitėsi mūsų gamta
Kitas įrašas

Socialinių paslaugų centro veikla plėsis

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Video rekomendacijos:

Pirmas puslapis

Vasarą pasveikino džiaugsmingu šurmuliu
Skaistė Svidraitė: „Aš tam ir atėjau, kad priversčiau Savivaldybę dirbti savo darbą“
Varkaliai pradėjo vasaros švenčių maratoną
A. Jucio gatvė dar šiemet bus be duobių ir lopų

Keliai. Mašinos. Žmonės

A. Jucio gatvė dar šiemet bus be duobių ir lopų
Sodžiaus gatvei Maceniuose – 52 tūkstančiai eurų, Žalioji gatvė Plateliuose pinigų dar laukia
Tvarkomos labiausiai deformuotos kelio Pauošniai–Plateliai vietos
Nukentėjo trys automobilio keleiviai ir motociklininkė

Nuomonės

Skaistė Svidraitė: „Aš tam ir atėjau, kad priversčiau Savivaldybę dirbti savo darbą“
Protesto politika ar viešojo intereso gynimas?
Šalia atliekų konteinerių – nelegalūs šiukšlynai
Iš viršplaninių mokesčių – kultūros centro stogo remontas, lopšelio-darželio fasado tvarkymas ir naujas automobilis

Savas

„Sau palinkėčiau nebijoti naujovių, drąsiai priimti naują etapą“
Skautų ir ne skautų olimpinėse žaidynėse Smilgiuose – 177 dalyviai!
Vienuoliktokė Emilija: „Studijos užsienyje manęs nevilioja“
Mokymai naujokams ir senbuviams

Renginiai

Vasarą pasveikino džiaugsmingu šurmuliu
Varkaliai pradėjo vasaros švenčių maratoną
Liaudies šokių šventė Plungėje: „Jūs – mūsų tautos savitumas“
„Motinos maldoje“ paminėjo savo gyvavimo 25-metį
No Result
View All Result

Laikraštis

Nuomonių ringas

Ar naudojatės dirbtinio intelekto įrankiais?

Loading ... Loading ...

Orai


Orai Plungėje

Orai


Orai Plungėje 2 savaitėms


  • Balsavimų archyvas
  • Kontaktai
  • Pagrindinis
  • Paskyra
  • Prisijungti
  • Privatumo politika
  • Registracija sėkminga!
  • Reklama
  • Slaptažodžio atstatymas
  • Laikraštis „Plungė” PDF versija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Pilkos spalvosPilkos spalvos
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset