Vasario 11-ąją Plungės rajono savivaldybės taryba svarstė tokį klausimą, dėl kurio ir kai kuriems politikams iš nuostabos antakiai kilnojosi. Mat spręsta dėl Plungės miesto ribų praplėtimo, prijungiant aplinkinius kaimelius arba jų dalis. Tikslas – padidinti miesto gyventojų skaičių. Ir gana solidžiai – nuo 18 904 iki 26 073. Šie pokyčiai gal ir duotų naudos Savivaldybei, bet nežinia kiek problemų pridarytų daugiau nei 7 tūkstančiams žmonių, kurie iš kaimiečių staiga taptų miestiečiais.
Šį klausimą posėdžiautojams pristatęs meras Audrius Klišonis kalbą pradėjo iš tolo. Esą Telšių regiono plėtros taryba yra gavusi nemažai lėšų įvairiems projektams įgyvendinti. Tačiau į jas gali pretenduoti tik Mažeikiai, nes turi daug gyventojų, ir Telšiai, nes yra regiono centras. Plungė lieka už borto: pinigų gali gauti tie miestai, kuriuose gyvena daugiau nei 25 tūkstančiai žmonių (Lietuvos statistikos departamento 2015 metų pradžios duomenimis, Plungės mieste yra 18 904 gyventojai – aut. past.).
Jei tik mūsų, plungiškių, būtų daugiau (na, tie 25 tūkstančiai), galėtume pretenduoti į Telšių regiono plėtros tarybos turimus 524 tūkstančius eurų. Už juos būtų galima įgyvendinti projektus pagal darnaus judumo priemonę – įrengti dviračių takus, sutvarkyti autobusų stoteles: įruošti įvažas, laukimo paviljonus. Padidinus gyventojų skaičių esą didesnės galimybės Plungei atsivertų ir ateityje, nes, jei nieko nedarysime, visada būsime maži ir jokios solidesnės lėšos mūsų niekada nepasieks, tekdamos tik Mažeikiams ir Telšiams.
Taigi reikia, kad Plungė būtų didesnė, o tai padaryti galima tik prijungus prie jos aplinkinius kaimelius. Taip išaugtų ir miesto teritorija, ir gyventojų skaičius. Šios permainos paliestų nemažai kaimų: prie Plungės norima prilipdyti Babrungo, Truikių, Didvyčių, Lieplaukalės, Varkalių, Kaspariškės, Jovaišiškės, Glaudžių, Pakerų, Milašaičių, Mardosų, Noriškių, Prūsalių, Macenių, Kaušėnų gyvenamųjų vietovių dalis.
Pirmasis į šią naujovę sureagavo Savivaldybės tarybos narys Andriejus Stančikas: „Gal ir gera idėja išplėsti miestą, gaila tik, kad Žlibinai į tą plėtrą nepatenka. Būčiau ir aš miestietis.“ Pajuokavęs politikas perėjo prie rimtų klausimų: „Pokyčiai dideli. Ar kas nors suskaičiavo, kiek tai kainuos Savivaldybei, ar išsiaiškino, kiek naudos ir kiek nepatogumų dėl adresų keitimo, mokesčių didėjimo ir kitų dalykų turės žmonės, kurie staiga iš kaimiečių taps miestiečiais?“
A. Klišonis A. Stančikui atsakė, kad jokių skaičiavimų kol kas nėra. Naudos būsią – gausime lėšų, už kurias galėsime įgyvendinti projektus. „O dėl gyventojų – jei šis sprendimas bus priimtas, pirmoji procedūra bus apklausti žmones, ar jie sutinka jungtis prie Plungės“, –
patikino meras.
Tarybos narys Vaidotas Skierus domėjosi, kokiu principu parinktos vietovės, kurias norima prijungti prie miesto. „Niekaip nesuprantu tos geografijos. Kodėl Mardosus norima prijungti prie miesto, o Nausodžio kaimo sąraše nėra? Jei taip bus padaryta, tada į Mardosų miestą visiems teks važiuoti per Nausodžio kaimą. Kodėl Vieštovėnų neįtraukėte? Tada Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis miesčionimi taptų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo politikas. Jo teigimu, kaimo žmogui „vienodai“ autobusų stotelės ir dviračių takai, jei dėl šių pokyčių jam pakils žemės mokestis ir atsiras kitų nepatogumų.
A. Stančikas neatlyžo: „Jei mes priimame sprendimą, o gyventojai pareiškia: „figaro“ jums – mes nenorime, ką tada darysime? Be to, juk tose teritorijose yra gana stambių ūkininkų, ten jų žemės. Ar apie tai kas nors pagalvojo?“
Įsismarkavusius tarybos narius bandė raminti posėdyje dalyvaujanti Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje Loreta Bagdonavičienė: „Jūs tik priimate sprendimą pradėti procedūras. Bet tai tikrai nereiškia, kad jas užbaigsite ir kad Plungės miesto ribos bus pakeistos. Aš labai abejoju, ar gausite gyventojų pritarimą. Pavyzdžiui, Telšiams Džiuginėnų prisijungti nepavyko.“
Tomas Raudys sakė esąs už kaimo vietovių urbanizavimą ir jų prijungimą prie miesto. Anot jo, tiesiog pribrendo reikalas keisti ribas. „Tikslas, manau, aiškus. Jei kam neaiškus, pasiklauskite. Tikslas – padidėti ir gauti lėšų. Jei ne, visada liksime per maži dideliems pinigams. Bet čia reikia visų mūsų bendro sutarimo, jei jo nėra, vadinasi, be reikalo virpiname orą“, – agitavo politikas.
Kitokios nuomonės buvo Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Asta Beierle Eigirdienė. Politikė valdančiųjų pastangose gauti pinigų įžvelgė nemenką riziką, sakė esanti įsitikinusi, kad minėtųjų vietovių prie miesto prijungti nepavyks. „Kaip suprantu, pradėjus procedūras, jau bus galima ir į lėšas pretenduoti. Tačiau ar paskui nereikės jų grąžinti? Tada bus taip, kaip rusai sako: „Pagubila žadnost frajera.“ Atleiskit, kad rusiškai, bet tinkamesnio posakio čia nerandu“, – prieštaravo ji.
Diskusijoms pasibaigus vicemeras Mindaugas Jurčius Savivaldybės tarybos narių paklausė: „Gal galėtume sprendimą priimti bendru sutarimu?“ Nuaidėjus šūksniui „Ne!“ balsuota. Už miesto ribų praplėtimą balsavo 12 politikų, prieš buvo 7, susilaikiusiųjų – 3. Taigi sprendimas priimtas.
Išeitų, kad dėl pusės milijono eurų Savivaldybė pasiruošusi 7 tūkstančius gyventojų didelėmis problemomis apkrauti.
vaje,vaje proto boksteliai…