Edvardas Zaniauskas nelabai noriai kalba apie garbingą savo sukaktį. „Tai kad jau seniai buvo, dabar reikia apie kitką mąstyti“, – juokavo „Plungės“ pašnekintas plungiškis. 75 metai. Tiek šiam žmogui suėjo sausio 2 dieną. Tačiau tai – joks rodiklis, kad reikia sustoti. Dirbti mėgstamą darbą dar labai norisi. Edvardas – sunkiosios atletikos treneris, didžiąją dalį savo gyvenimo, o galbūt ir beveik visą, paskyręs šiam sportui. Beje, jį, kaip ypač pareigingą ir draugišką buvusį kolegą, geru žodžiu mini ir „Plungės“ laikraščio redakcija.
Net ir būdamas pagarbos verto amžiaus, E. Zaniauskas nėra iš tų, kurie dienas leistų užtarnautame poilsyje. Treneris turi planų ir minčių, kaip sugrįžti su ugdytiniais į sporto salę, svarbu sulaukti visų karantino apribojimų pabaigos. Būti be treniruočių, be varžybų tikrai nusibodo.
„Mums didžiulis nuostolis, kad nėra varžybų. Ne tas žodis, kaip esame pasiilgę sporto. Dabar gauname tik nurodymus, kad reikia keisti kalendorinius planus, renginius nukelti vis į vėlesnius mėnesius. Sunku. O ir vaikų motyvaciją darosi sudėtinga pakelti. Trūksta visiems judesio, veržlumo“, – šiandienos rūpesčiais netruko pasidalyti treneris. Juk sportininkui jausti treniruočių jėgą ir varžybų jaudulį be galo svarbu.
Toks yra Edvardas – visa širdimi atsidavęs sportui, savo taip mėgstamai sunkiajai atletikai. Juk būtent šio žmogaus dėka Plungėje ir užgimė minėtoji sporto šaka.
Žmogus istorija. Taip apie E. Zaniauską atsiliepia Plungės sporto ir rekreacijos centro direktorius Alvydas Viršilas. Jis tokius savo žodžius grindžia tuo, kad šis sporto entuziastas įnešė didžiulį indėlį į Plungės sporto vystymo istoriją. „Jo vardas įrašytas Plungėje pradedant ir plėtojant ne vieną sporto šaką. Jis pats aktyviai sportavo: buvo puikus lengvaatletis, sunkiaatletis, turėjo labai smagią ranką žaisdamas lietuviškąjį ritinį, „karys“ regbio komandoje. Pirmasis „tikras“ sunkiosios atletikos treneris Sporto mokykloje, dirba iki šiol. Edvardas yra paruošęs labai daug Lietuvos prizininkų. Be viso to, jis visą gyvenimą domisi ir kaupia Plungės sporto istoriją! Tikiuosi, kad Edvardo sukauptą istorinę medžiagą artimiausiu metu pavyks susisteminti ir išleisti knygą“, – apie garbingąjį trenerį kalbėjo A. Viršilas.
Beje, pats Edvardas kilęs iš Kretingos rajono, tačiau Plungė jo namais yra jau daug dešimtmečių. Čia jis atvyko tuoj po studijų (studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete) – gavęs paskyrimą į anuomet klestėjusią Plungės dirbtinių odų gamyklą.
Sportą E. Zaniauskas pamėgo dar vaikystėje. Įdomu tai, kad mokyklos laikais savarankiškai treniruodamasis jis tapo Lietuvos moksleivių disko metimo čempionu ir rutulio stūmimo vicečempionu. Studijų metais Edvardas su instituto komanda varžėsi ieties metimo varžybose. „Kadangi buvau stambesnis, tai gavau pasiūlymą prisijungti ir prie rutulio stūmikų. Sunkioji atletika buvo kaip pagalbinė sporto rungtis“, – mena E. Zaniauskas.
Kaip minėta, įsidarbinęs Plungės gamykloje, Edvardas sporto nepamiršo: greta darbo aktyviai užsiėmė sportine veikla, subūrė lietuviškojo ritinio, šaudymo iš lanko ir regbio komandas. O nuo 1998-ųjų atsidavė vien sportui.
Šiandien E. Zaniauskas yra Plungės sporto ir rekreacijos centro sunkiosios atletikos treneris, jis taip pat vadovauja savo įsteigtam jėgos sporto klubui „Plungės meška“. Tiesa, treneris pripažįsta, jog pastaraisiais metais susidomėjimas šia sporto šaka yra kiek sumažėjęs. Šiuo metu turi apie 20 ugdytinių, kurių ketvirtadalį sudaro merginos. Dirbama su 2002–2008 metais gimusiais sportininkais.
O juk buvo metas, kai ši sporto šaka išgyveno tikrą pakilimą. Prieš gerą dešimtmetį susidomėjusiųjų sunkiąja atletika buvo gerokai daugiau. „Esu padaręs suvestinę. Apie 4 000 įvairių medalių mūsų sportininkai yra iškovoję respublikiniuose čempionatuose“, – didžiuodamasis sakė mūsų pašnekovas.
Su malonumu šiandien Edvardas mena ir tą faktą, jog būtent jam pavyko suburti puikią sunkiosios atletikos merginų komandą. „Tikrai galima teigti, kad mes esame moterų sunkiosios atletikos pradininkai Lietuvoje. 2003 metais sportuojančių merginų tiek pagausėjo, kad Lietuvos sunkiosios atletikos federacijai po pusmečio tapo įmanoma suorganizuoti pirmąjį Lietuvos moterų sunkiosios atletikos čempionatą. Galime vadintis šio čempionato pirmtakais“, – džiaugėsi treneris. Tąkart to čempionato dauguma dalyvių buvo plungiškės, tad nieko keisto, jog įvairiose svorių kategorijose jos tapo prizininkėmis.
Po čempionato kelios Edvardo treniruotos sportininkės tapo Lietuvos rekordininkėmis. Tai – puikaus trenerio darbo įrodymas.
E. Zaniauskas išugdė daug gabių sportininkių, daugkartinių medalininkių – Irmą Diekantaitę, Laurą Staniulėnaitę, Sonatą Ruvelytę, Ievą Stančikaitę. Jo ugdytiniai – Laimonas Rankauskas, Nerijus Banys, Giedrius Kaveckas, Donatas Gusčius ir begalė kitų.
Išskirtinis momentas Plungės sunkiosios atletikos istorijoje – moterų rankų lenkimas, čia vėlgi „lijo“ medaliais. Treneris suskaičiavo, jog šioje sporto šakoje plungiškės pelnė apie 90 svarių apdovanojimų.
75-metį neseniai atšventęs E. Zaniauskas viliasi, jog mažiausiai porą metų jis neapleis sunkiosios atletikos trenerio pozicijų. Norisi dar padirbėti, o ir sūnui pagelbėti treniruotėse su jaunaisiais sportininkais ne pro šalį. Edvardo sūnus Evaldas žengia tėvo pėdomis – taip pat Plungės sporto ir rekreacijos centre dirba sunkiosios atletikos treneriu.
Turi Edvardas ir dar vieną, kaip jis juokaudamas sakė, rožinę svajonę. „Džiaugiamės, kad buvo pagerintos mūsų treniruočių patalpos (sunkiaatlečiai renkasi Akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje – aut. past.), bet labai mums ten ankšta, norėtųsi daugiau vietos, trūksta erdvės mums“, – prasitarė garbusis treneris. Jubiliejaus proga tikrai nebloga dovana būtų.
