Kulių miestelio gyventoja Ina Gargun sako, kad moters laimė – šalia mylimas vyras ir sveiki vaikai. Moteris – giliai tikinti, tad nuoširdžiai dėkoja Dievui už savo laimę. Jos vyras Nikolajus – baltarusis, tačiau meilė jai, Inai, paskatino pamilti Lietuvą ir laikyti ją antrąja tėvyne. Mylima žmona Ina jam padovanojo septynetą vaikučių. Visi sveiki, gražūs ir puikiai auga. Taigi bet kurio kuliškio paklausus, ar jų miestelyje yra laimingų šeimų, visi kaip susitarę rodo į Gargun namelį…
Per kiemą bėgusi tamsiaplaukė garbanota mergytė, pamačiusi mus, stabtelėjo ir sužiuro. Paklausta, ar namuose yra mamytė, linktelėjo galvutę ir nutrepseno į vidų. O tarpduryje jau laukė šių svetingų namų šeimininkė Ina.
Aukšta, liekna – žvelgdamas į ją, net įtarti negalėtum, kad yra pagimdžiusi septynetą vaikų, kad vyriausioji dukra Ernesta – jau studentė. Po jos pasaulį išvydo dvyniai, pavadinti gražiais Simono ir Izoldos vardais. Paskui gimė Markas, Rafaelis, Mykolas ir pagrandukė Marija – ko gero, labiausiai mylima ir lepinama vyresniųjų brolių.
Vaikai buvo tik ką grįžę iš mokyklos, todėl ruošėsi sėsti už stalo. Mažoji tuo tarpu užsigeidė ledų. Nieko nelaukęs, Rafaelis išskubėjo į parduotuvę.
O mudvi su Ina susėdome ant sofos pakalbėti. Erdvus butukas blizgėte blizga švara, kiekvienas daiktelis turi savo vietą. Ne, turto ir prabangos šiuose namuose nėra, bet užtat tvarkos, švaros ir jaukumo pakanka.
Kaip Ina, tikrų tikriausia klaipėdiškė, sutiko baltarusį Nikolajų? Moteris smagiai juokėsi ir sakė, kad pirmą kartą savo bernelį išvydo bažnyčioje. Vaikinas – krikščionis, kaip ir ji, tad dažnai lankydavo bažnyčią. O atvyko į Klaipėdą „Mukrano“ statyti. Giliai Inai krito į širdį jaunas baltarusis. Tik tėvelis ir visa gausi merginos giminė į svetimtautį kreivai žiūrėjo… Mat tėvukas daug metų praleido tremtyje.
Bet meilė nugalėjo viską – po pusmečio karštos draugystės jaunuoliai susituokė. Tiesa, tuokėsi Klaipėdoje, o didžiules vestuves Nikolajaus tėvai ir artimieji iškėlė Baltarusijoje, kaime netoli Bresto, Nikolajaus tėviškėje. Ina sako, jog vestuvėse buvę per 300 svečių, groję ir dainavę net du ansambliai.
Naujoji marti, kaip ir dera Baltarusijoje, priimta pagarbiai, visi jaunikio giminės stengėsi parodyti jai savo meilę, švelnumą. O kai atėjo metas pasirinkti, kur jauna šeima gyvens, visi sužiuro į Iną. Jauna moteris, nesvarsčiusi nė minutės, pasirinko Lietuvą, juolab kad Nikalojus neprieštaravo.
Ina buvo baigusi ryšių technikumą ir dirbo pašte, o Nikolajus, pasibaigus darbams „Mukrane“, įsidarbino vienoje firmoje vairuotoju, o po kurio laiko – staliumi, mat iš vaikystės rankos buvo linkusios prie medžio.
Į pasaulį vienas po kito atkeliavo mažieji. Šeima tuo tarpu glaudėsi daugiabutyje. Vaikams reikėjo erdvės, oro, o ir patį Nikolajų, kaime gimusį ir augusį, slėgė miestas. Tad šeima nutarė įsigyti būstelį Kuliuose. Deja, nusipirko tik pirmąjį aukštą – ir tas pats reikalavo vos ne kapitališko remonto. Bet vyras viską pats savo rankomis sutvarkė.
Be abejo, Ina svajoja: būtų gerai, kad būtų didesnis žemės gabalėlis, jiems vieniems priklausytų kiemas, bet yra taip kaip yra. Šeima netruko pamilti Kulius, o Kuliai – ją. Ypač vaikai myli savo mokyklą, mokytojus, turi daug draugų ir niekur nenorėtų iš čia keltis. Mokytojai, atrodo, jais irgi nesiskundžia.
Kas jie – baltarusiai ar lietuviai? Ina sako, kad jai visai nesvarbu. Bent kartą per metus susitinka su vyro šeima. Tiesa, tėvukas jau miręs, o mamą globoja vyro brolis kunigas. Jaunimas mokosi, ruošiasi savarankiškam gyvenimui.
Ina su Nikolajumi savo vaikams stengiasi parodyti Lietuvą. Tad, susėdę į savo mašinikę, važiuoja į Kauną, Vilnių ir į kitus Lietuvos miestus, miestelius. Nikolajui labai patinka mūsų krašto gamta, tad stengiasi, kad ją pamiltų ir vaikai.
Inos ir Nikolajaus šeima – labai tikinti, to paties moko ir savo vaikus. Moteris sako, kad svarbiausia – mylėti žmones: visai nesvarbu, kokio jie tikėjimo, tada drąsiai gali tikėtis tokio paties atsako.
Kaip jau ir minėjome, šeima gyvena gana kukliai. Pašalpos už vaikus ir vyro uždarbis – tai ir viskas devynių asmenų šeimai. Tiesa, šiuo metu Nikolajus gyvena ir dirba Švedijoje. Ten jo draugas statosi namelį, tad pakvietė vyrą pagalbon. O kai grįš, vėl bandys kur nors įsidarbinti, juk rankas turi geras, yra darbštus, o svarbiausia – visiškai nevartoja alkoholio, nerūko ir rūpinasi šeima.
Juokais pasidomėjau, kaip dabar jos tėvelis vertina žentą? Moteris tik nusišypso – jis dabar pats geriausias ir labai laukiamas.
Išlydėdama Ina dar kartą nusišypso. Laiminga moteris – laiminga ir jos šeima. Jai nereikia didelių turtų, jie turi vienas kitą ir tuo džiaugiasi.
