Dėl embargo ūkininkai jaučiasi speičiami į kampą

Penktadienį į Savivaldybę rinkosi rajono ūkininkai, kurie dėl Rusijos embargo kilusias problemas panoro išsakyti naujajai valdžiai – merui Audriui Klišoniui, jo pavaduotojui Mindaugui Jurčiui, Savivaldybės administracijos direktoriui Albertui Krauleidžiui. Susitikime taip pat dalyvavo Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės agentūros vedėja Irena Latakaitė.

Ūkininkų vardu kalbėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Marijus Kaktys patvirtino, kad dabartinis laikotarpis žemdirbiams – išties sudėtingas. Pagrindinės problemos kyla dėl Lietuvos santykių su Rusija, dėl pastarosios valstybės taikomo embargo. „Mes auginam žemės ūkio produkciją, bet dėl embargo už normalią kainą jos parduoti nebegalim“, – kalbėjo M. Kaktys.
Jo teigimu, iki embargo perdirbėjai ūkininkams už pieną mokėjo 89-90 centų už kilogramą. Paskui kainos buvo drastiškai numuštos – iki 56-58 ct už kg, o dabar jos vėl šiek tiek kilstelėtos – iki 68-70 ct. M. Kakčio teigimu, pieno savikaina ūkininkui – 78-80 ct už kg. Tad, gaudamas 68-70 centų, jis dirba nuostolingai. Ar ilgai? Ko gero, ne. Juk nieko neuždirbdami, kaimo žmonės nebelaikys ūkių. Na, o ištuštinę tvartus ar fermas, ūkininkai liks be darbo ir taps pašalpų prašytojais.
„Manau, kad ne Savivaldybės valioje sugrąžinti ankstesnes pieno supirkimo kainas, nerealu, kad ji galėtų kažkuo pagelbėti, bet vis dėlto gerai, kad domisi. Gal, nuvykę į Vilnių, Savivaldybės vadovai užtars mus ministerijoje“, – sakė rajono ūkininkų vadovas. Juolab kad problema – ne tik pieno, bet ir mėsos supirkimas. „Jos kaina taip pat sumažėjo 2-3 litais už kilogramą, o augintojai turi įsipareigojimų Europos Sąjungai, bankams. Ką jiems daryti? Savivaldybė čia niekuo nepagelbės, bet turime ir kitų problemų, kur Savivaldybės pagalba ir galima, ir reikalinga“, – dėstė M. Kaktys. Viena iš didžiausių – kaimo kelių valymas žiemos metu. Ūkininko nuomone, Savivaldybė šį darbą turėtų patikėti seniūnams, kad šie sudarytų sutartis su galingos technikos turinčiais ūkininkais. Kai valys vietiniai, darbas vyks ir operatyviau, ir sparčiau – juk ūkininkai ir patys norės, kad keliai kuo greičiau būtų nuvalyti, pravažiuojami.
M. Kaktys ūkininkus ragino jungtis prie kooperatyvų – drauge lengviau savo teises ginti. Jam pritarė ir A. Klišonis: „Tik bendrom pastangom galit kažką padaryti. Jei į supirkėjus kreipsitės po vieną, jus „sulaužys“, apvynios apie pirštą. O laukti neturit galimybės – jūsų produkcija greitai gendanti.“ Be to, meras ūkininkus ragino surašyti kreipimąsi ir pateikti jį Savivaldybės tarybai, pastaroji to dokumento pagrindu galėtų pajudinti Premjerą, Žemės ūkio ministeriją.
Vicemeras M. Jurčius pritarė, kad valdžia ūkininkus speičia į kampą. „Vyriausybė svarsto, kaip kompensuoti perdirbėjų patirtus nuostolius. O ūkininkai? Mano nuomone, žalos kompensavimo mechanizmas turi būti sukurtas ir žemės ūkio produkcijos gamintojams“, – sakė jis.
Susitikime dalyvavę ūkininkai piktinosi. „Mes turim įsipareigojimų ES. Pavyzdžiui, dabar reikia 15 procentų padidinti bandą. O kaip tai padaryti, kai mažinamos produkcijos supirkimo kainos?“ – klausė vienas. Pyko ir kitas: „Prieš kelerius metus už parduotos mėsos kilogramą gaudavau 6,50 lito, o dabar 4-4,20 lito. Moka tik tiek, o kad atpigtų dešra, ko gero, niekas nematė. Ir pieno kainos parduotuvėse nekrenta. Nors perdirbėjai sako, kad neturi kur realizuoti gaminių, bet 2 litrai pieno, kainavę penkis litus su centais, dabar kainuoja jau virš šešių. Reikėtų, kad valdžia antkainius pareguliuotų.“
Susitikime dalyvavęs Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas V. Gailius susirinkusiuosius informavo apie daug kam baimę keliantį afrikinį kiaulių marą. „Žinot, mums tas afrikinis kiaulių maras nuo lūpų nenueina. Noriu, kad visi žinotumėte: iki rugsėjo 1 dienos turi būti deklaruotos visos kiaulių laikymo vietos. Jei to nepadarysite, nuo rugsėjo 15-osios jau bus taikomos sankcijos, todėl labai prašome vykdyti nustatytus reikalavimus“, – sakė viršininkas.
Ūkininkus domino, o kas būtų, jei kieno nors tvarte ar fermoje būtų aptiktas minėtuoju maru sergantis gyvulys. Atsakymas toks: augintinius tektų likviduoti, o patalpas dezinfekuoti; be to, yra nustatytos buferinės zonos, o tai reiškia, kad reikėtų skersti visas 3 km spinduliu laikomas kiaules, o 10 km spinduliu – imti ir tirti visų kraują. Ūkininkams klausimų kilo ir dėl medžiotojų veiklos. „Nors medžiotojai turėjo iššaudyti bene 90 procentų visų šernų, jie nieko nepadarė. Šiemet jų tiek, kad nebežinom, kaip gintis. Tiek žalos pridarė… Kodėl medžiotojų niekas nekontroliuoja?“ – klausė žmogus.
Posėdyje dalyvavusios aplinkosaugininkės I. Latakaitės teirautasi dėl kvapų, sklindančių iš ūkininko Kazimiero Baginsko fermos Varkaliuose. „Mes darom, ką galim. Pernai privertėm ūkininką pastatyti naują srutų rezervuarą bei rekonstruoti vieną seną. Atrodė, smarvė pažabota, bet… Šiemet, kai buvo karšta, fermos langai ir durys atidaryti, tai tie kvapai sklinda jau ne tik nuo rezervuarų, bet ir iš pačios fermos. Be to, Varkaliuose mėšlu tręšiami laukai, o tada jau smarvės išvengti neįmanoma“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.