2014 08 05
Medžioklės plotuose sustoju prie karves melžiančių ūkininkų poros. Jie bemaž visada padejuoja, kad bulves ir ganyklas išknisa šernai. Sakė, jog yra išbandę įvairiausių priemonių juos išbaidyti iš savo valdų. Buvo ant aptvarų prikabinę senų rūbų. Net iš kirpyklos parsineštus plaukus palei bulves pribarstė. Ne itin padėjo. Galiausiai aptiko mirusio tėvo, kuris buvo medžiotojas, seną paraką. Jį subėrė ant skylėtos raudonos plytos ir padegė. Plyta prisigėrė parako dūmų. Tą plytą pametė prie bulvių. Pasak jų, nuo tada šernai nebepasirodo.
Gali būti, jog šernus tas į plytą įsigėręs parako kvapas atbaidė. Tačiau gali būti, jog toje vietoje pasirodė vilkai. Va tada jau nebereikia jokių priemonių knisliams iš pasėlių išbaidyti – užuodė vilkus ir ilgam dingsta iš tos teritorijos.
Tokiai minčiai abu ūkininkai pritarė. Anot jų, tų vilkų tikrai daugėja ir žmonės baiminasi, jog ims pjauti gyvulius. Ūkininkai suabejojo, ar gali vilkas ir karvę papjauti. Patikinau, jog gali. Būrys vilkų įveikia briedį, o karvė jiems – niekis. Bet kam karvė, jei laukuose pilna telyčių – mėsytė skanesnė…
Dar papostringavome, jog vilkų greitai privis tiek, kad bus nedrąsu eiti grybauti. Juk medžiotojams jų skaičių mažinti draudžia – Aplinkos ministerija nustato aiškiai per mažą leistiną sumedžiojimo normą.
Jau temo, kai pievoje pamačiau stirniną. Šauti toloka. Įsižiūrėjau, kad jo dešinė priekinė koja stipriai raišuoja. Tokį tikrai reikia sumedžioti.
2014 08 09
Pasidariau naują bokštelį žvėrims tykoti. Kažkada toje vietoje jau buvo, ir ne vieną šerną tame pasėlių lauke sumedžiojau. Tačiau ūkininkas gal kokius dešimt metų ten nieko nesėjo – buvo paprasčiausia pieva.
O dabar tame lauke – ir rugiai, ir avižos. Jau tryniau rankas, kad avižose tikrai sumedžiosiu šerną, nes į jas pirmiausiai šernai ir įninka. Deja, ėmė tas avižas ir nupjovė visai nesubrendusias, susuko į rulonus gyvuliams žiemą šerti. Man beliko šernų laukti rugiuose.
Kiekvienas medžiotojas žino, kad rugiuose tai nelengva padaryti – jie aukšti, žvėrį sunkiai įžiūrėsi ir šūvis bus netikslus, nes varpos nusuks kulką. Keliomis dienomis anksčiau tuose rugiuose mano kolegai Mindaugui vis tik pasisekė. Prislinko prie šernų per kokius dešimt metrų ir taikliai paleido kulką. Tiesa, teko su šunimi paieškoti – šernas buvo nubėgęs apie šimtą metrų ir gulėjo aukštuose rugiuose – nebuvo matyti, kur nuvirto.
Mindaugas nelabai noriai leidžia šūvį į lapę. Mat jis turi nemažai miško, o tuo verslu užsiimantys žino, kad didžiausias miško priešas yra pelės, kurios apgraužia jaunus medelius, ypač berželius, ir jie nudžiūsta. O lapės naikina peles. Tai va, ta plėšrūnėlė yra ir naudinga. Kodėl rašau apie lapes? Tik pabaigiau bokštelį, įlipau apžiūrėti, ar bus patogus medžioti, o per nupjautas avižas ir begūrinanti lapė.
Ką gi, teks ir man nenusileisti Mindaugui ir pabandyti rugiuose patiesti šerną.
2014 08 12
Sėdžiu bokštelyje prie pasėlių ir laukiu šernų. Ne kartą medžioklėse tykojant pagalvoju, kiek dabar Lietuvos medžiotojų daro tą patį. O kiek pasaulyje…
O ar daug dienų aš esu vaikščiojęs su šautuvu ant peties? Medžioklėje visada turiu mažytę užrašų knygutę. Pabandžiau apytiksliai suskaičiuoti – kiek kasmet būta medžioklėse tykojant, sėlinant, su varovais. Dar pridėjau dvi medžiokles po dešimt dienų Namibijoje ir dar dešimt dienų Karelijoje. Susumavus per tuos 40 medžioklės metų, apytiksliai būtų 3 260 dienų.
O juk dar kiek dienų praleista, darant ir statant bokštelius žvėrims tykoti. Kiek kartų žiemomis važiuota į medžioklės plotus papildomai juos maitinti. O kiek kilometrų nuvažiuota ir skrista į medžiokles. Kiek kuro sudeginta… Kiek per medžiokles degtinėlės išgerta… Tiesa, Lietuvos medžiotojams toli iki to, ką teko matyti kino filme „Rusų nacionalinės medžioklės ypatumai“. Taip, visa tai sunkiai suskaičiuosi.
Kartą įsikalbėjau su vienu kolega medžiotoju, tai tas pajuokavo, jog medžioklė ir žūklė į gyvenimo trukmę neįeina. Taigi gamtoje daug laiko praleidžiantys žmonės ilgiau už kitus turėtų gyventi. Būtų neblogai…
Daugybė žvėrių sumedžiojama, ir bent jau Lietuvoje jų nemažėja. Dabar jau gimusi nauja žvėrių karta. Ūgtelės „jaunimėlis“ ir už kelių mėnesių taps medžiotojų taikiniu. Net neabejoju, jog pasaulyje medžioklė niekada nepasibaigs. Tiesiog, jei dėl kokių nors priežasčių medžioklės nebeliktų, gamtoje tuoj pat atsirastų chaosas.
