Jau trečius metus Plungės kultūros centre organizuojami geriausios jaunimo muzikos grupės rinkimai. Šiemet savo jėgas išbandyti panoro penki skirtingus muzikos stilius propaguojantys jaunųjų kolektyvai. Visus laurus nušlavė penkių vaikinukų grupė „Heli“. Juos ir pakalbinome.
– Papasakokite apie grupės narius. Kuo grojate, kur mokotės?
– Esame penkiese: būgnus muša „Ryto“ pagrindinės mokyklos aštuntokas Petras Viržintas, vokalas – „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokas Petro brolis Povilas Viržintas, gitara groja Arnoldas Skierus, kuris yra Senamiesčio vidurinė mokyklos dešimtokas, bosine gitara – „Ryto“ pagrindinės mokyklos dešimtokas Martynas Mažeika, trimitą pučia dešimtokas Vilius Pažereckas iš Senamiesčio vidurinės. Taigi esame iš skirtingų mokyklų ir skirtingo amžiaus.
– Ar esate savamoksliai muzikantai?
– Ne, mes nesavamoksliai. Muzikos mokėmės Mykolo Oginskio meno mokykloje, o Petras bei Vilius ir dabar dar mokosi.
– Kada įkūrėte grupę? Kas buvo iniciatorius? Kodėl pavadinote „Heli“?
– Susibūrėme 2008 rudenį. Iniciatoriai buvo broliai Petras ir Povilas. Na, o vėliau prisijungė Vilius, Martynas ir Arnoldas. Pavadinimas „Heli“ atsirado visai netikėtai – ieškojome kokio nors trumpo žodžio, kuris geriausiai perteiktų grupės idėją. Ir radome.
– Kur repetuojate? Ar daug laiko skiriate muzikavimui?
– Kol kas repetuojame ir repetuosime „Ryto“ pagrindinėje mokykloje – kol neišvarys. Tam skiriame didžiausią savo laisvalaikio dalį.
– Ar grupė kviečiama koncertuoti?
– Nors grupę subūrėme tik prieš pusmetį, bet jau sulaukiame pakvietimų koncertuoti. Kartais net patiems keista, kad mus jau žino, nori, kad dalyvautume viename ar kitame renginyje. Tiesa, kol kas pasirodome tik Plungėje.
– Kokio stiliaus muziką grojate? Ar patys kuriate muziką, žodžius?
– Grojame indie rock stiliaus muziką. Mums tai priimtiniausia. Na, o muziką ir žodžius kuriame patys – taip originaliau.
– Kas sugalvojo, kad reikia sėkmę išbandyti grupių konkurse? Ar tikėjotės laimėti pirmąją vietą?
– Iš pradžių, kai sužinojome apie konkursą, dalyvauti neketinome. Bet paskui, likus kelioms dienoms iki renginio, nusprendėm – pabandom. Na, gailėtis lyg ir nėra ko – juk laimėjom! Smagu, kad Plungėje tiek daug muzikos grupių. Laimėti, aišku, norėjome, bet iš tikrųjų tai nėra svarbiausia. Kur kas svarbiau tikėti tuo, ką darai.
– Ar jūsų pomėgį palaiko tėvai, draugai?
– Palaikymo sulaukiam iš visų – ir tėvų, ir draugų, o tai tikrai skatina daryti kažką daugiau. Na, nebent tik mokyklos sargas laukia nesulaukia, kada baigsim savo „triukšmą“ ir išsiskirstysim. Nors, tiesą sakant, ir jis labai kantrus.
– Ar kuris nors iš jūsų savo ateitį ketina sieti su muzika?
– Gal kuris nors ir susiesim, gal ir tapsim muzikantais, bet kol kas garsiai to dar neplanuojam.
