Neseniai Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėta 35 metų plungiškiui Dariui Šimkui iškelta baudžiamoji byla. Jau keliolika kartų teistas ir šiuo metu bausmę už ankstesnius nusikaltimus atliekantis jaunas vyras dabar kaltinamas suklastojęs dokumentą ir, pasinaudojęs juo, iš vieno tauragiškio išviliojęs 2 000 litų.
Kaip pasakojo teisiamasis D. Šimkus, 2007-ųjų liepos pabaigoje, atlikęs bausmę, jis išėjo iš pataisos namų. Kadangi ten buvo „užgyvenęs“ nemenkų skolų, kai tik išėjo į laisvę, prie jo prisistatė vyrukai, pareikalavę atiduoti pasiskolintus pinigus. Kadangi jų neturėjo, sutiko su pasiūlymu užsidirbti. Tiksliau – susisiekti su vienu žmogumi, perduoti jam dokumentą ir paimti už juos 20 000 Lt užstatą. D. Šimkui buvę pažadėta, jog šis „darbelis“ būsiąs užskaitytas už skolą.
D. Šimkus sakė supratęs, kad veliasi į aferą. Anot teisiamojo, jam buvę pasakyta, kad pats dokumentas – išvada dėl žemės, miško ir vandens telkinio – tikras, tik jo duomenys šiek tiek pakeisti. Tiksliau – padidinti plotai. Paklaustas, ar pats prisidėjo prie dokumento klastojimo, D. Šimkus tvirtino, jog ne. Jis dokumentą gavęs ir turėjęs pasiūlyti kitam.
Teisiamojo užduotis buvo tokia: paskambinti tauragiškiui Raimondui Šepučiui, kuris pagal skelbimą spaudoje ieškojo tokios išvados, prisistatyti jam Daivaru Cipariu, pasiūlyti dokumentą ir paimti už jį 20 000 litų užstatą. D. Šimkus taip ir padarė. Tik užstato gavo ne
20 000, o tik 2 000 litų.
Nukentėjusysis R. Šeputis sakė, jog dokumentai jam įtarimo nesukėlė – buvo visi reikalingi parašai, antspaudai. Tik pats išvados pardavėjas, prisistatęs Cipario pavarde, atrodė kažkoks įtartinas. „Užstato jis prašė net 20 tūkstančių, bet aš pasakiau, kad tokios sumos į rankas neduodamos, kad reikia per banką. Vėliau jam jau pakako ir
2 000 litų. Tiesa, prieš sutikdamas, jis keletą kartų su kažkuo susiskambino, viską suderino“, – pasakojo R. Šeputis.
Įtarimų nukentėjusiajam sukėlė ir „Cipario“ parašytas raštelis, kuriuo jis patvirtino gavęs užstatą. „Rašė kairiąja ranka, labai ilgai vargo, kol sukurpė tuos kelis žodžius. Nors pavardę įrašė svetimą, bet asmens kodą nurodė tikrą – savąjį. Tai, ko gero, ir buvo didžiausia jo klaida“, – teismui pasakojo R. Šeputis.
Paklaustas, kodėl rašė kairiąja ranka, D. Šimkus atsakė bijojęs, kad vėliau nebūtų susektas pagal braižą.
Gavęs užstatą, D. Šimkus su R. Šepučiu sutarė, kad išvados pirkimo-pardavimo sandoris vyks kitą rytą. Tačiau sutartu laiku D. Šimkaus telefonas jau buvo išjungtas, R. Šeputis jam nebepriskambino. „Tada ir supratau, kad, ko gero, esu apgautas“, – sakė nukentėjusysis. Jo įtarimai pasitvirtino, kai nuvyko pas Mažeikių žemėtvarkininkus ir Plungėje susirado tikrąjį Daivarą Ciparį, kuris apie kažkokios išvados pardavimą neturėjo nė žalio supratimo.
D. Šimkus prisipažino apgavęs žmogų ir išviliojęs iš jo 2 000 Lt, tačiau neigė klastojęs dokumentus. Teisiamasis tvirtino prie dokumentų klastojimo neprisidėjęs – tokius juos gavęs. Paprašytas išduoti savo bendrininkus, D. Šimkus sakė tylėsiąs – jei išduotų, blogai baigtųsi. „Galiu išduoti tik vieną mažeikiškį. Tačiau jums iš to jokios naudos – tas žmogus miręs. O apie kitus aš nepasakosiu“, – sakė teisiamasis.
Po teisiamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos teismas nusprendė bylos nagrinėjime padaryti pertrauką. Mat paaiškėjo, kad D. Šimkus dokumentų neklastojo, o tik, pasinaudojęs suklastotais, sukčiavo. Taigi kaltinimas teisiamajam turėtų būti perrašytas, o kartu – ir palengvintas. Toliau byla bus nagrinėjama birželio pabaigoje.
