Ketvirtadienį į posėdį rinkosi Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai. Kiek pavėlavęs salės duris pravėrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Marijus Kaktys. Tiesa, šįkart ūkininkas posėdyje pasirodė neįprastai puošnus – kaklas apvyniotas „auksine“ grandine, rankoje – „auksinės“ šakės. Vėliau tarybos narys paaiškino savo puošnumo priežastį.
Kamerinis vakaras – jau ant naujų kėdžių
Tarybos nariai pirmiausia išklausė Plungės kultūros centro direktoriaus Romo Matulio parengtą įstaigos metinę veiklos ataskaitą.
Vadovas akcentavo, kad kultūros centras Plungėje veikia nuo 1939-ųjų. Šiuo metu čia įsteigtas 21 mėgėjų meno kolektyvas, iš viso dirba 35 įvairaus amžiaus ugdytinių grupės. Kultūros centro kolektyvai nuolat ruošia meno programas, įgyvendina edukacinę veiklą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Už aukštą meninį lygį penkiems suteikta I kategorija, visi kiti – II kategorijos. Pučiamųjų instrumentų orkestras, vaikų ir jaunimo teatras „Saula“, šokių ir dainų ansamblis „Suvartukas“, vaikų ir jaunimo šokių studija „Mažasis suvartukas“ už pasiekimus įvertinti aukščiausiu šalyje mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukštė“. 2014 metais vaikų ir jaunimo teatras „Saula“ tapo pasaulinės atrankos laureatu. Į šiemet vykusią Lietuvos dainų šventę Plungės kultūros centras delegavo daugiau nei 450 dalyvių.
Kultūros centras rengia daug regioninių, respublikinių ir tarptautinių projektų. Vieni jų vyksta kasmet, kiti – kas dvejus metus. Du įstaigos organizuojami tęstiniai tarptautiniai projektai – Pučiamųjų orkestrų festivalis ir vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija „Mažoji Melpomenė“ – nuo 2014 metų pripažinti reikšmingiausiais ir svarbiausiais visai šaliai savo žanro ir šalies tradicijų puoselėjimo renginiais ir kultūros ministro įsakymu įrašyti į šalies prioritetinių renginių sąrašą.
Iki spalio 1 dienos įstaiga surinko 80 tūkst. litų specialiųjų lėšų. Siekdami kokybiškesnių ir įvairesnių paslaugų, darbuotojai užsiima aktyvia projektine veikla, teikia paraiškas įvairiems fondams, bendradarbiauja su verslo organizacijomis. Iki spalio 1-osios iš įvairių fondų ir rėmėjų gauta 158,7 tūkst. Lt. Kaip akcentavo R. Matulis, pagrindiniai ištekliai kultūrinei ir meninei veiklai organizuoti – žmonės. Nuo jų profesionalumo, kūrybiškumo, kompetencijos priklauso veiklos kiekybė ir kokybė. Šiuo metu Plungės kultūros centrui patvirtinta 33,5 etato.
Tarybos nariai domėjosi, kaip kultūros įstaigai sekasi panaudoti Valstybės investicijų programos lėšas, kurių 2014-aisiais gauta 1,5 mln. Lt. Direktorius pripažino, kad modernizavimo procesas, kuris tęsiasi jau šeštus metus, gerokai trikdo įstaigos veiklą, bet yra taip, kaip yra. Šiemet atnaujinama žiūrovų salė, scena, darbus planuojama baigti gruodžio 3-iąją. „Neseniai pasikeitė rangovas, tad dabar esame visiškai patenkinti. Iki tol, galima sakyti, iš mūsų buvo tyčiojamasi. Turėjome lipti ant stogo tikrinti medžiagų, žiūrėti, kad tualetuose nesumontuotų naudotų pisuarų. Dabar jau visai kas kita. Tikimės, kad per tradicinį kamerinį vakarą, kuriame koncertuos Andželikos Cholinos šokio teatras, jau sėdėsime ant naujų patogių kėdžių“, –
sakė R. Matulis.
Politinis monologas
Pristatydamas informaciją apie tai, kaip Savivaldybei sekėsi vykdyti 2007–2013 metų Plungės rajono gatvių ir kelių tinklo dalies plėtros ir priežiūros programą, meras Audrius Klišonis akcentavo, kad minėtuoju laikotarpiu gatvės daugiausia tvarkytos tik mieste, o šešiose seniūnijose nebuvo rekonstruota ar remontuota nė viena gatvė ar kelias.
Buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė merui atsikirto sakydama, kad prioritetas buvo miesto gatvės, o kaimuose tvarkyta tiek, kiek gauta lėšų.
Politikę palaikė tarybos narys Robertas Endrikas: „Čia ne programos pristatymas, o kažkoks politinis monologas. Jokios savivalės rekonstruojant ar remontuojant gatves ir kelius nebuvo. Manau, į šį pasisakymą nereikėtų kreipti dėmesio.“ Beje, R. Endrikas dar priminė, kad Medelyno gatvė, einanti pro Savivaldybės vadovo namus, buvo sutvarkyta.
Velta privelta
Svarstant klausimus, susijusius su Savivaldybei priklausančio pastato, esančio Plungėje, Vytauto g. 9B, įtraukimu į privatizuojamųjų sąrašą, A. Beierle Eigirdienė domėjosi: „Panaudos sutartis su partija „Tvarka ir teisingumas“, kuri buvo įsikūrusi tame pastate, nutraukiama prieš terminą, nuomos sutartis su bendrove „Profilena“ – taip pat. Tai kodėl su Audriaus Klišonio komercine firma „Inesa“, kuri patalpas yra pernuomojusi laikraščiui „Plungės žinios“, sutartis prieš terminą nenutraukiama?“ Jai atsakyta, kad Savivaldybės sutartis su „Inesa“ baigiasi gruodžio 31-ąją, o nutraukti ją anksčiau nesą jokio reikalo, nes belikę du mėnesiai.
R. Endrikas sakė negalįs suprasti, kaip išspręstas tam pastatui priklausančios žemės nuosavybės klausimas. „Juk buvo sakoma, kad ten reikės dešimt geležinių kurpaičių sunešioti, kol žemės nuosavybės klausimą išspręsime. Ar tai jau padaryta?“ – klausė politikas.
Valdantieji pripažino, kad dėl žemės nuosavybės ten velta privelta, o ir pats pastatas turi ne tik du bendraturčius (trečiasis, vėliau pristatytas aukštas priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Profilena“), bet ir du adresus – tam trečiajam aukštui suteiktas ne Vytauto g. 9B, o Vytauto g. 11 adresas. Valdančiųjų teigimu, visi šią problemą žino ir visi supranta, kaip ją išspręsti, tik viešai negali apie tai kalbėti. O tas sprendimas esąs toks – Savivaldybei priklausančią pastato dalį reikia siūlyti ir parduoti kitam bendraturčiui – „Profilenai“.
„Ir gražiai atrodysi, ir nepavogs“
M. Kaktys, prieš pristatydamas su kaimo reikalais susijusius klausimus, visų pirma pasiaiškino, kodėl jis toks puošnus. Anot politiko, po to, kai spaudoje buvo paskelbtos Savivaldybės tarybos narių turto deklaracijos, daug kam kilo klausimų, iš kur ūkininkai turi tiek daug juvelyrinių dirbinių ir meno kūrinių. Mat į grafą, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija įvardijo „Kiti registruotini daiktai, meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai“, įtraukta ir žemės ūkio technika.
„Gaila, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neatskiria, kur žemės ūkio technika, o kur juvelyriniai dirbiniai. Žinote, kai žmona perskaitė laikraščius, turėjau jai pasiaiškinti, kad pirkau techniką, o ne papuošalus kitoms. Dabar, einant į posėdį, ji man sako: „Kad jau tiek tų brangenybių turime, tai pasipuošk. Ir gražiai atrodysi, ir nepavogs.“ Tai ir pasipuošiau“, –
šmaikštavo M. Kaktys. Jo nuomone, Mokesčių inspekcija žemės ūkio technikos neturėtų „suplakti“ su juvelyriniais dirbiniais.
