Praėjusios savaitės antradienį Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą. Į teisiamųjų suolą sėdo trys vienos šeimos nariai – plungiškiai Antanas ir Aldona Šikšniai bei jų 23-ejų metų sūnus Egidijus Šikšnius. Kaltinimus jiems pateikė kaimynas Gintautas Bieliauskas.
Plungiškis G. Bieliauskas savo kaimynus kaltino sumušimu, po kurio jam prireikė gana rimtos medikų pagalbos. Šikšniai kaltinimus neigė, tvirtindami vyro nemušę, o tik gynę nuo jo savo namus ir pačius save.
Konfliktuojančios pusės teismui pasakojo skirtingas įvykio versijas. Vienas akcentavo užpuolimą, kiti – savigyną.
Kaip pasakojo G. Bieliauskas, ši istorija turi priešistorę. Viskas prasidėjo nuo to, kai viena kaimynė įpuolė į Šikšnių automobilį. G. Bieliauskas tuomet palaikęs aną moterį ir tuo esą užsitraukęs Šikšnių nemalonę.
Įvykis, dėl kurio G. Bieliauskas kreipėsi į teismą, vyko daugiau nei prieš metus – 2008-ųjų sausio 12-ąją. Kaip pasakojo nukentėjusysis, o vėliau – ir jo žmona Raimonda Bieliauskienė, tądien jo sutuoktinė gavo vairuotojo pažymėjimą ir pirmąkart savarankiškai parvyko iš Telšių į Plungę. Savo kieme, ties A. Jucio gatvės 32-uoju namu, ji bandė pastatyti savo automobilį, prigretinti jį kuo arčiau šaligatvio, tačiau naujokei vairuotojai nesisekė. Išlipusi pažiūrėti, kaip stovi mašina, moteris iš penktojo aukšto išgirdusi šūksnius: replikas, necenzūrinius žodžius, priekaištus, kad nemoka vairuoti ir gali aplamdyti kitų automobilius.
„Bet aš nė vieno automobilio neužkliuvau, todėl kaimynų užsipuolimas mane labai įskaudino, įžeidė. Parėjusi namo, net verkti pradėjau, o paskambinusi vyrui, viską jam papasakojau“, – teisme liudijo R. Bieliauskienė.
Anot G. Bieliausko, vakarop jis nutaręs nueiti pas kaimynus ir išsiaiškinti, ko jie užsipuolė žmoną. Duris atidaręs A. Šikšnius, bet netrukus prisistačiusi ir žmona, ir sūnus. G. Bieliausko tikinimu, viskas vykę laiptinėje, į Šikšnių butą jis nė kojos nekėlęs.
„Viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto, bet netrukus Šikšnius su sūnumi susižvalgė ir, tėvui ištarus „pamokom“, abu mane puolė. Prie jų prisidėjo ir Šikšnienė“, – kalbėjo nukentėjusysis. G. Bieliauskas tvirtino pats Šikšnių nemušęs, tik gynęsis, o galų gale pabėgęs.
G. Bieliauskas buvo smarkiai aptalžytas. Jam buvo teikiama medicinos pagalba, siuvamos veide prakirstos žaizdos. Susidūrimo su kaimynais pasekmes vyriškis sakė tebejaučiąs iki šiol.
Šikšniai apie įvykį kalbėjo kiek kitaip. Anot teisiamųjų, G. Bieliauskas buvo įėjęs į jų butą, šaukė, agresyviai elgėsi. Iš pradžių jis esą supurtė A. Šikšnienę. Jos ginti stojo sūnus Egidijus, prikibo ir vyras.
„Jis purtė mano mamą. Negi turėjau stovėti ir žiūrėti, kaip kažkas, įsibrovęs į mūsų namus, skeryčiojasi. Aš tik gyniau savo mamą ir savo teritoriją“, – aiškino E. Šikšnius.
Panašiai kalbėjo ir A. Šikšnius. „Juk matote, kad mūsų kaimynas – stiprus, augalotas vyras. Suvaldyti tokį sunku. Sukibę abu, išmetėme jį iš buto. Matėme, kad nesiramina, tai ir užmetėme į galvą“, – savo poziciją gynė teisiamasis. Anot jo, G. Bieliausko teigimas, kad jis nieko nemušė, – melas. „Tai kas tada sūnui pirštą išsuko? Kas man mėlynę paaky įtaisė? Aš nesiskundžiu – užtepiau špakliaus ir gerai… O štai sūnui dalį išsukto piršto pašalinti teko“, – kalbėjo A. Šikšnius.
Kadangi abi pusės apie įvykį kalbėjo skirtingai, teismas nusprendė, jog be pašalinių asmenų nuomonės neapsieis. Todėl nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti, o į kitą teismo posėdį pakviesti žmones, galinčius išsakyti neutralesnę poziciją.
