Dar šį mėnesį Savivaldybės taryba turėtų patvirtinti daugiabučių namų sklypų specialųjį planą, kuriame bus nurodyta, kiek kuriam namui priklauso teritorijos. Taigi daugiabučiai turės jiems priskirtus kiemus, kuriuos gyventojai galės naudoti savo nuožiūra. Be to, patiems teks juos tvarkyti ir… už juos mokėti žemės arba žemės nuomos mokestį.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, prieš kurį laiką kilo mintis, jog reikia išskirstyti prie daugiabučių namų esančias teritorijas, plotą paskirstant taip, kad tarp daugiabučių namų neliktų niekieno žemės. Įgyvendinant šią idėją, pernai R. Bielskio individuali įmonė „Namų darbai“ pradėjo rengti daugiabučių namų sklypų specialųjį planą. Netrukus jį jau turėtų palaiminti Savivaldybės taryba.
Pasak Savivaldybės administracijos vadovo, kiekvienas miesto ar kaimo žmogelis, turintis individualų namą ir bent kiek žemės aplink jį, moka žemės mokestį. O daugiabučių gyventojai kažkodėl nuo šio mokesčio buvo atleisti. Nors prie namų turi kiemus, laiko juose savo automobilius, išleidžia žaisti vaikus ir t. t. Taigi teritorija naudojasi, o mokėti už ją nereikia.
A. Krauleidis neslepia, jog minėtasis specialusis planas buvo reikalingas ne tiek dėl tvarkos, kiek dėl galimybės apmokestinti gyventojus. „Kol sklypai nesuformuoti ir nepriskirti namams, įvesti mokesčio neleidžia įstatymai. Turėdami specialųjį planą, galėsime gyventojus apmokestinti“, – kalbėjo direktorius.
Iki šiol žemės nuomos mokestį Plungėje mokėjo tik 11 daugiabučių namų – bendrijų – gyventojai. Nuo šių metų mokės visi. Kiek – kol kas neaišku. Pasak A. Krauleidžio, tai priklausys ir nuo sklypų vertės, ir nuo procento, kurį nustatys Savivaldybės taryba.
Iki 2009 metų žemės nuomos mokestis buvo 1 procentas nuo sklypo vertės. Pavyzdžiui, V. Mačernio gatvės 12-asis namas, turintis jam priskirtą 24 arų sklypą, 2008 metais mokėjo 312 Lt žemės nuomos mokestį. Kiekvienam gyventojui tenkanti mokesčio dalis priklausė nuo buto ploto. Iki šių metų V. Mačernio g. 12 sklypo vertė buvo 20 800 Lt. Šiemet, pasikeitus sklypų kainų nustatymo metodikai, vertė gali išaugti kelis kartus. Numatyta, jog minėtasis sklypas kainuos net 135 000 Lt! Vadinasi, gerokai išaugs ir žemės nuomos mokestis.
Specialiajame plane suformuota ir prie daugiabučių priskirta apie 150 sklypų, bendras jų plotas – 52 hektarai. Vidutinis kiekvieno – apie 30 arų. Teritorijos dydis priklauso nuo name esančių butų skaičiaus. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, formuojant sklypus, buvo tariamasi su gyventojais, atsižvelgiama į jų norus. Ne vienu atveju žmonės pageidavo didesnių teritorijų nei buvo planuojama namui priskirti. Jei tik buvo galimybė, noras turėti didesnį kiemą tenkintas.
Kaip sakė A. Krauleidis, kol kas sklypai bus valstybės nuosavybė, ir gyventojai į Savivaldybės biudžetą mokės žemės nuomos mokestį. Tačiau namų bendrasavininkiams bus siūlomas tuos sklypus įsigyti ir tapti teisėtais savo kiemų savininkais.
Taigi Savivaldybė iš gyventojų rinks mokestį. O kokia iš tų sklypų nauda gyventojams?
Anot A. Krauleidžio, gyventojai turės savus kiemus, kuriuos naudos bendru sutarimu. Jei norės, galės juos aptverti (aišku, suderinę su miesto architektu), įstatyti vartus, įsirengti vaikų žaidimų aikšteles, pavėsines ir t. t. Žmonės patys nuspręs, kiek vietos kieme skirti automobilių aikštelėms, kiek – vejai ar gėlynams. Visi sutars ir dėl to, kiek kuris gyventojas automobilių galės statyti, ar įsileis svetimus ir t. t. Be to, atsiras ir prievolė – susitvarkyti, nupjauti žolę, atsivežti savo vaikams smėlio. O gal prie namų ir braškių ar svogūnų lysvių atsiras? „Ne. Kiemai bus bendro naudojimo, lysvėmis išsidalinti jų nebus galimybės“, – atsakė direktorius.
