Į nelaimingą klausimą dėl autobusų laukimo paviljonų atsakymo nerasta

Lapkričio 27 dieną posėdžiavusios Plungės rajono savivaldybės tarybos darbotvarkėje tryliktuoju numeriu buvo pažymėtas klausimas „Dėl leidimo Plungės mieste įrengti naujus autobusų laukimo paviljonus“. Kaip iškart pastebėta, klausimas – nelaimingas. Ir dėl to, kad tryliktasis, ir kad kalbant apie tuos paviljonus kyla daug diskusijų bei prieštaravimų.

Prieš pasiekdamas Savivaldybės tarybą, šis klausimas svarstytas ir komitetuose. Jį pristatęs laikinasis Plungės seniūnas Gintaras Domarkas sakė, jog šių metų rugsėjį baigėsi 2004-aisiais su „Šviesos krateriu“ sudaryta sutartis, pagal kurią bendrovė buvo įsipareigojusi mieste pastatyti penkis autobusų laukimo paviljonus (tą ir padarė), o Savivaldybė įmonę buvo atleidusi nuo rinkliavos už išorinę reklamą tose stotelėse.
Pasibaigus sutarties galiojimui, miesto seniūnija iš „Šviesos kraterio“ gavo pasiūlymą vėl pasirašyti panašų susitarimą. Bendrovės norai tokie: pastatyti penkis paviljonus, ne tokius pat, bet moderniau atrodančius, o iš Savivaldybės mainais gauti galimybę nemokėti už juose atsirasiančią išorinę reklamą. Ir taip – dešimt metų.
Svarstant šį siūlymą komitetuose pastebėta, jog tokia sutartis kirstųsi su įstatymais. „O kur viešasis pirkimas, kur konkursas? Negi galima imti ir susitarti su viena konkrečia bendrove?“ – kilo posėdžiautojams klausimų. Nors G. Domarkas ir sakė, kad niekas kitas, kaip „Šviesos krateris“, nepasiūlys tokių gerų sąlygų, komitetai nusprendė: reikalą reikia spręsti konkurso būdu, o dokumentuose – jokių konkrečių pavadinimų.
Savivaldybės tarybą pasiekė jau pakoreguotas sprendimo projektas: leisti Plungės miesto seniūnijai skelbti autobusų laukimo penkių paviljonų už savo lėšas neatlygintino įrengimo ir eksploatavimo priežiūros Plungės miesto nurodytose vietose viešą konkursą rangovui parinkti; atleisti konkurso laimėtoją 10 metų laikotarpiui nuo Vietinės rinkliavos už išorinę reklamą jo įrengtuose paviljonuose mokesčio.
Tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė akcentavo, jog jai abejonių kelia šio sprendimo projekto skaidrumas. „Dar gerai, kad atsiminėte, jog yra toks Viešųjų pirkimų įstatymas, kad reikia skelbti konkursą, nes pirminiame variante net įmonės pavadinimas buvo įrašytas. Ar tai tik nebuvo Kalėdų dovanėlė mero partijos kolegoms?“ – klausė buvusi Savivaldybės administracijos direktorė. Anot A. Beierle Eigirdienės, šiuo atveju būtina skelbti konkursą ir atsižvelgti į tai, kas iš pretendentų sutiks trumpiausią laiką būti atleistas nuo mokesčio. „Manau, atsiras ir daugiau norinčiųjų statyti paviljonus ir reklamuotis. Pajamos biudžetui juk labai reikalingos“, – kalbėjo politikė.
Roberto Endriko teigimu, pati idėja gera, bet jos įgyvendinimas prastai sustyguotas. „Kadangi Savivaldybė pinigų paviljonams statyti neturi, manau, reikia pasinaudoti galimybe, kad kas nors juos pastatys ir eksploatuos už savo pinigus. Jei lauksime biudžeto pinigų, žmonės dar ne vienerius metus lietuje stovės“, – tvirtino tarybos narys. Tačiau organizuojant konkursą reikėtų šiek tiek padirbėti: numatyti, kur tiksliai paviljonai stovės, koks bus reklamos plotas ir pan. „Aš irgi sumanymui pritariu, bet esu prieš politikų reklamą autobusų stotelėse“, – R. Endrikui antrino Marijus Kaktys.
Į M. Kakčio pasiūlymą neleisti paviljonuose politinės reklamos sureagavo Elvyra Valerija Lapukienė: „Manau, visi mes žinome, kodėl šis klausimas svarstomas, ir visi puikiai pamename, kas tuose paviljonuose „šalo“ prieš praėjusiuosius rinkimus.“
Reziumuojant diskusijas pasisakė Vytautas Jonutis. „Pritariu, kad nėra kam pritarti, – juokavo jis. – Tikrai trūksta aiškumo, tad siūlyčiau klausimą atidėti kitam posėdžiui.“
Taip ir padaryta – nutarta, kad ties klausimu dar reikia padirbėti, todėl sprendimas liko nepriimtas.