Remiantis Seimo patvirtinta Nacionalinės energetikos strategija, nuo Klaipėdos iki Telšių planuojama statyti itin galingą (330 kV) elektros perdavimo oro liniją. Apie 38 jos kilometrai drieksis ir per Plungės rajoną bei kirs 171 sklypą.
Ši elektros linija reikalinga dėl kelių priežasčių. Viena – Vakarų Lietuva neturi patikimos elektros perdavimo linijos. Dėl to kyla grėsmė, kad vieną dieną šiame regione gali sutrikti energijos tiekimas. Kita – ši linija Lietuvai suteiks galimybę statyti planuojamą elektros tiltą su Švedija.
Planuojama, jog oro linija Klaipėda-Telšiai, kuri priklausys AB „Lietuvos energija“, bus pradėta statyti 2011 metais. Dabar jau parengtas šios ūkinės veiklos specialusis planas (rengė UAB „SWECO BKG LSPI“), numatyta elektros linijos trasa, atliktas jos poveikio aplinkai vertinimas (tai atliko Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas).
Šių metų pradžioje informacija apie 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda-Telšiai buvo teikiama savivaldybėse. Organizuoti susitikimai su visuomene, tačiau gyventojai nebuvo itin aktyvūs. Šio mėnesio viduryje surengtas pakartotinis viešas poveikio aplinkai vertinimo pristatymas atskirose seniūnijose. Gegužės 16 ir 19 dienomis Kulių, Stalgėnų, Babrungo, Žlibinų ir Paukštakių seniūnijose lankėsi AB „Lietuvos energija“, UAB „SWECO BKG LSPI“ ir Klaipėdos universiteto atstovai.
Visi, kieno sklypus kirs ar bent kiek palies ši oro linija, į susitikimus buvo kviečiami asmeniškai – kad apie šį projektą turėtų kuo daugiau informacijos, galėtų išsakyti savo nuomonę, pareikšti pretenzijas. Paukštakių seniūnijoje į susitikimą atėjo apie 20 suinteresuotų asmenų.
Elektros perdavimo oro linijos trasos ilgis bus apie 90 km: 36 km – per Klaipėdos rajoną, 38 km – per Plungės ir 16 – per Telšių savivaldybės teritoriją. Taigi mums šios linijos klius daugiausiai.
Kaip jau minėjome, linija kirs 171 sklypą (vien Plungės rajone). 154 iš jų – privatūs, 17 – valstybiniai. Linijai statyti bus panaudota daugiausiai žemės ūkio paskirties žemės, dalis trasos eis per miškus. Ji kirs kelius, keliolika upių ir upelių, kelis naudingųjų iškasenų telkinių plotus. Tačiau aplenks gyvenvietes ir vienkiemius, ežerus, didelius miškų masyvus, kultūros, paveldosaugos bei aplinkosaugos objektus.
Kaip sakė UAB „SWECO BKG LSPI“ atstovas Simonas Valatka, planuojant linijos trasą, vienas iš svarbiausių rodiklių buvo gyvenamieji namai. Projektuota taip, kad ji nuo namų būtų nutolusi ne mažesniu kaip 250 metrų atstumu. Tik arčiau miestų, kur gyventojų tankumas didesnis, atstumas kai kur sumažės iki 100 metrų. Toks nuotolis esąs saugus. Taigi virš namų laidai nekabės, gyvenvietes ir netgi vienkiemius bus stengiamasi apeiti kuo didesniu atstumu. Vadinasi, žmonės bus apsaugoti nuo elektromagnetinio lauko keliamų pavojų.
Šios linijos plotis (tarp kraštinių laidų) – 16 metrų. Dar po 30 metrų į abi puses nustatyta saugos zona. Taigi iš viso linija užims 76 metrus. Šiame plotyje bus draudžiama statyti, remontuoti ir griauti pastatus, melioruoti, mechanizuotai laistyti žemę, rengti gyvulių laikymo aikšteles, statyti vielinius užtvarus, sodinti ir kirsti medžius. Taigi žemės savininkų veikla bus gerokai ribojama. Tačiau už tai jiems bus išmokėtos vienkartinės kompensacijos.
Nei valstybė, nei AB „Lietuvos energija“ žemės iš savininko neatims, tačiau naudotis ja teks bendrai – pagal servituto sutartį. Naudojimas žmogui, aišku, bus gerokai apsunkintas. Jei tai žemės ūkio paskirties žemė, joje bus galima įveisti pievą, auginti grūdines kultūras ir pan., jei miškas, – 76 metrų plotyje jis bus iškirstas. Be to, linijos apsaugos ribose bus galima naudoti ne didesnę kaip 4 metrų aukščio techniką.
Ar sklypo savininkas galės nesutikti, kad per jo žemę eitų oro linijos trasa? Panašu, jog ne. Bet kuriuo atveju trasa bus tiesiama. Savininkai gali teikti prašymus, siūlymus. Į juos galbūt bus atsižvelgta. Kaip jau minėjome, už sudarytus nepatogumus bus atlyginta – kompensacija žemės savininkams bus mokama pagal valstybės patvirtintą metodiką. Jos dydis priklausys nuo vietovės, bendros sklypo vertės, servitutui paimto ploto, nuo to, ar ten miškas, ar žemės ūkio paskirties žemė, ir t. t.
Valstybinės žemės sklypams ir privatiems sklypams, kurių savininkų nepavyks rasti arba nesutiks pasirašyti sutarties, servitutai bus nustatomi administraciniu aktu.
