Milijonai – reprezentaciniam miesto centrui ar Plungės jūrai?

Antradienį sušauktame Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje pristatytas labai sudėtingai pavadintas projektas – „Plungės miesto tikslinės teritorijos vystymo kompleksinė savitumo architektūrinė vizualizacija“. Jį parengė ir su juo posėdžiautojus supažindino iš Plungės kilęs garsus architektas – Telšiuose įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Architekto studija“ direktorius prof. Algirdas Žebrauskas.

Sakralinei erdvei reikalingi pokyčiai
Šis projektas paruoštas siekiant numatyti darbus, kuriems atlikti Plungei, kaip tikslinei teritorijai, Vidaus reikalų ministerija žada skirti 32 milijonus litų. A. Žebrausko paslaugų paprašyta, nes tuo metu, kai tiksline teritorija buvo pripažinti Telšiai, jis dirbo tos Savivaldybės vyriausiuoju architektu. Kadangi Žemaitijos sostinės sutvarkymas už europines lėšas vertinamas teigiamai, tikimasi, kad šis specialistas ir Plungei padės profesionaliai tai padaryti.
Pasak A. Žebrausko, plungiškiai yra numatę tris tvarkomas teritorijas: centrinį stadioną, Babrungo slėnį ir jo prieigas, Plungės jūros pakrantes. Kadangi stadionui jau paruoštas techninis projektas, profesorius teigė jo „nelietęs“. Kol kas nespėjęs parengti ir Plungės jūros pakrančių tvarkymo vizualizacijos, bet apie Babrungo slėnį turėjo ką pasakyti ir ką parodyti ekrane.
Architekto nuomone, „įžengus“ į centrinę miesto dalį pokyčių pirmiausia reikėtų sakralinėje erdvėje – Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkoje. Specialistui akį rėžia padrika automobilių stovėjimo aikštelė. Ją reikėtų rekonstruoti: atskirti varpinės teritoriją, kurią turėtų puošti grindinys, ir vietą mašinoms statyti. Pačią bažnyčią būtina apšviesti. Šalia parapijos namų architektas mato pėsčiųjų zoną su suoleliais, paminklu ir patogiu nusileidimu (nuovaža) į Paprūdžio gatvę. Tas nusileidimas būtų miesto centro jungtis su Plungės jūra.
Toje vietoje, A. Žebrausko manymu, yra į ką pažiūrėti: bažnyčia, varpinė, parapijos namai, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namas ir skverelis (beje, jį architektas taip pat siūlo pertvarkyti stogastulpius perkeliant į šviesesnę vietą), įdomios architektūros Stalino laikų namas (Vytauto g. 26).
Aikštė prie Savivaldybės administracijos pastato ir Šv. Florijono paminklo turėtų tapti reprezentacinė. Žaliąją zoną kairėje pusėje šalia Savivaldybės profesorius siūlo rekonstruoti į automobilių stovėjimo aikštelę.
Kaip sakė specialistas, Savivaldybės administracijos pastatas – ta vieta, į kurią atvyksta svečiai, tad jo aplinka galėtų būti puošnesnė. Todėl aikštę priešais pastatą vertėtų išgrįsti brangiomis tašyto akmens trinkelėmis, na, o link Laisvės alėjos pakloti naujus laiptus (taip pat su nuovaža).
Laisvės alėjai reikia šviesos
A. Žebrauskui nepriimtina ir dabartinė Laisvės alėja, ypač tai, kad joje pernelyg daug medžių, kurie visiškai užgožia vieną iš didžiausių miesto puošmenų – Laisvės paminklą. „Pašalinus senuosius medžius ir vietoj jų pasodinus jaunus, nuo Vytauto gatvės atsivertų nuostabus vaizdas: paminklas, biblioteka ir jos vartai, parkas“, – kalbėjo architektas.
Babrungo slėnyje specialistas visų pirma siūlo naikinti lenktą mūrinį pastatą, kuris einantiesiems iš Laisvės alėjos į parką užstoja visą vaizdą. Scena galėtų likti toje pačioje vietoje, o žiūrovams skirtas amfiteatras turėtų „keliauti“ į kitą – jį įruošti reikėtų taip, kad žmonės galėtų ir kokį renginį žiūrėti, ir kartu reginiu pasidžiaugti – parku, Babrungu, „dziegorine“. Be to, persukus amfiteatrą (pastačius jį šlaite palei J. Biliūno gatvę), žiūrovams būtų patogiau, nes saulė ne į akis spigintų, o į nugarą šviestų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti svarbių objektų apšvietimui – to nusipelniusi ne tik bažnyčia, bet ir varpinė, Šv. Florijono ir Laisvės paminklai, vaikų bibliotekos vartai.
Architekto akys krypsta į miesto centrą, o…
Pristatęs savo vizijas dėl centrinės miesto dalies, A. Žebrauskas sakė Plungės jūros pakrančių sutvarkymo vizualizaciją paruošiąs iki gruodžio 18-ąją vyksiančio Savivaldybės tarybos posėdžio. Be to, architektas akcentavo, kad tų 32 milijonų litų visiems darbams – stadionui, Babrungo slėniui ir Plungės jūrai – tikrai neužteks. Panašu, kad kažkuriai teritorijai teks likti „už borto“. „Kuri teritorija bus prioritetinė, rinksitės jūs. Manau, jums aktualiausia būtų sutvarkyti Plungės jūros pakrantes, o aš daugiausia dėmesio skirti siūlyčiau centrui, nes tai – reprezentacinė teritorija, miesto veidas“, – rekomendavo specialistas.
A. Žebrausko manymu, sutvarkius centrą, Plungės jūros pakrantėms ne kažin kas ir liktų, na, nebent pėsčiųjų ir dviratininkų takams nutiesti, apšvietimui ir kokiai prieplaukai įrengti. Pasak jo, Telšiuose rekreacijai buvo pritaikyti keturi kilometrai Masčio pakrantės, tam išleista 30 milijonų litų.
…plungiškiai mato sutvarkytas pakrantes
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė sakė, jog jai žiūrėti į A. Žebrausko paruoštą vizualizaciją labai gražu, bet… tikslas esąs ne miesto reprezentatyvumas, o patrauklumas darbui ir investicijoms.
Komiteto nariai, kaip ir spėjo A. Žebrauskas, buvo už tai, kad būtina sutvarkyti ir Plungės jūros pakrantes. Juolab kad ten buvo numatyta ne tik takus, apšvietimą, valčių prieplauką, bet ir paplūdimį, vaikų žaidimų, sporto aikšteles įrengti, treniruoklių pristatyti ir t. t. „Išeitų, kad sutvarkysime stadioną, miesto centrą, o Plungės jūrą, prie kurios daugiausia žmonių gyvena, paliksime tokią, kokia buvo“, – piktinosi posėdžiautojai. Be to, vienas iš svarbiausių darbų – takais sujungti mikrorajoną ir „Saulės“ gimnaziją.
Politikai sakė norintys pamatyti bendrą vaizdą, todėl lauksią, ką architektas paruoš Savivaldybės tarybos posėdžiui.