
Prieš pusmetį Plungės ligoninėje darbą pradėjo konsultuojantis, diagnozuojantis ir operuojantis gastroenterologas Gennadijus Kuratčikas, o nuo gruodžio 1-osios įstaigos gydytojų gretas papildė dar vienas specialistas – ginekologas Gabrielis Kondžarija. Džiaugdamasis vis stiprėjančiomis pajėgomis, ligoninės direktorius Antanas Martusevičius sakė: „Stengiamės, kad visos paslaugos būtų kuo arčiau pacientų.“
Konsultuojantis ir operuojantis gastroenterologas
Plungės ligoninė jau keletą mėnesių dalyvauja valstybės finansuojamoje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. „Taip, mes patys pirmieji iš Telšių apskrities įstaigų „įšokome“ į minėtosios programos traukinį, sulaukiame pacientų, atliekame tyrimus, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems suteikti negalėjome. Tad ir ieškojome specialisto – gastroenterologo. Radome, galima sakyti, žmogų-orkestrą, kuris ir konsultuoja, ir atlieka endoskopinius, echoskopinius bei fibrokolonoskopinius tyrimus, ir dar operuoja“, – pasakojo direktorius.
Kol nedirbo gastroenterologas G. Kuratčikas, ligoninėje storosios žarnos tyrimus atlikdavo gydytojas rentgenologas Albinas Tamkevičius. „Gydytojas ištirdavo pacientą, diagnozuodavo ligą, bet daugiau niekuo jam pagelbėti negalėdavo. Žmogus, gavęs tyrimų rezultatus, grįždavo pas savo šeimos gydytoją, tas paprastai rašydavo siuntimą į Klaipėdą“, – kalbėjo A. Martusevičius.
Direktoriaus tvirtinimu, virškinimo sistemos ligos labai dažnos, tad pacientų naujajam gydytojui tikrai netrūksta. Žmonės į ligoninę dažnai kreipiasi dėl gastrito, opaligės, pankreatito, riebalinės kepenų destrukcijos, onkologinių ir kitų ligų.
Gardino (Baltarusija) universitete mokęsis ir Vilniaus universitete rezidentūrą baigęs G. Kuratčikas Plungės ligoninėje pacientus priima pirmadieniais ir antradieniais. Kaip jau minėjome, jis – visų virškinimo sistemos ligų specialistas. Gydytojas per dieną vidutiniškai atlieka 6–8 echoskopijas, 10 gastroskopijų, 3–4 fibrokolonoskopijas.
G. Kuratčiko teigimu, nors tyrimas dėl storosios žarnos vėžio yra nemokamas, plungiškiai tirtis neskuba. „Kiekvienas 50–74 metų amžiaus žmogus turi galimybę nemokamai išsiaiškinti, ar neserga storosios žarnos vėžiu, ir privalėtų ja pasinaudoti. Tačiau pacientai vangūs. Vieni į savo sveikatą nekreipia dėmesio, kiti baiminasi procedūros, o gal – kad išgirs liūdną diagnozę“, – sakė gydytojas.
Pirmasis įspėjimas, kad galbūt sergate storosios žarnos vėžiu, – kraujas išmatose. Kiti simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, nežymus skausmas. Anot mediko, storosios žarnos vėžys labai klastingas, nes užslėptas, neturintis kažkokių ypatingų požymių. Todėl ir būtina tikrintis profilaktiškai. Tyrimas atliekamas fibrokolonoskopu, taikant bendrąją nejautrą. Taigi jis – visiškai neskausmingas. Procedūra trunka apie 40 minučių, pacientas turėtų atvykti su palydovu, nes po narkozės jam galbūt reikės pagalbos.
Fibrokolonoskopu ištiriama 70–150 cm žarnyno. Jame ieškoma polipų – auglių, kurie kol maži – gerybiniai, o jei aptinkami 2,5–3 cm dydžio, tai didelė tikimybė, kad jau piktybiniai. Maži polipai šalinami iškart – procedūros metu, o jei aptinkama didelių, atliekama biopsija – mėginys siunčiamas ištirti į Valstybinį patologijos centrą. Iš ten ir gaunamas atsakymas, ar žmogus serga vėžiu, ar ne. Kaip sakė gydytojas G. Kuratčikas, polipai nustatomi maždaug 50 proc. pacientų, piktybiniai – 10–15 proc.
Ginekologijos poskyris turi naują vadovą
Ligoninės chirurgijos skyriaus nėštumo patologijos ir ginekologijos poskyriui vadovavęs gydytojas Vladas Murašovas, šiai gydymo įstaigai atidavęs 42 metus, neseniai išėjo į užtarnautą poilsį. Nuo gruodžio 1-osios prie poskyrio „vairo“ stojo naujas gydytojas – iš Vilniaus atvykstantis ginekologas G. Kondžarija.
Kaip pasakojo pats medikas, jis mokėsi Maskvos medicinos akademijoje, paskui baigė ordinatūrą ir aspirantūrą bei apsigynė disertaciją. Kad čia, Lietuvoje, būtų pripažinta jo aukšta kvalifikacija, Vilniaus universitete dar pabaigė rezidentūrą.
Pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais ligoninėje dirbantis ginekologas pirmosiomis dienomis konsultavo moteris ir atliko keletą mažųjų operacijų. Gydytojas G. Kondžarija teigė esąs pasiruošęs imtis ir sudėtingesnių operacijų, juolab kad ligoninė turi modernų amerikietišką laparoskopą ir kitą reikalingą įrangą.
„Iki šiol nėštumo patologijos ir ginekologijos poskyryje buvo daromos tik skubios mažosios operacijos, o gydytojas G. Kondžarija imsis ir planinių. Be to, jis atlieka echoskopinius tyrimus. Taigi, turėdami aukštos kvalifikacijos mediką, mes ir poskyrį sustiprinsime, ir savo pacientėms galėsime pasiūlyti geros kokybės antrinio lygio paslaugas“, – tvirtino A. Martusevičius.
Gydytojas G. Kondžarija šalina cistas, kiaušintakių nepraeinamumą, operuoja, jei nusileidę mažojo dubens organai, šalina gimdą, diagnozuoja onkologines ligas ir kt. Be to, labai ragina moteris nemokamai tirtis dėl krūtų ir gimdos kaklelio vėžio. „Tie tyrimai – nemokami ir visiškai neskausmingi, bet labai reikalingi, padedantys diagnozuoti ankstyvos stadijos, dar išgydomas onkologines ligas. Per savo darbo praktiką esu nustatęs daugybę užleistų atvejų, tad kviečiu moteris nedelsiant pasirūpinti savo sveikata“, – kalbėjo medikas.
Priminsime, kad moterys dėl krūtų vėžio nemokamai tiriamos, jei jos yra 50–69 metų amžiaus, dėl gimdos kaklelio – 25–60 metų.