Kovo 31 dieną Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos vyko konkursas į Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas. Geriausiuoju iš keturių dalyvavusių kandidatų pripažintas Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Marius Vaičikauskas. Jei konkurso rezultatai nebus apskųsti, šis pareigūnas stos prie Rietavo policijos vairo.
Dvejus metus iš eilės – 2009-aisiais ir 2010-aisiais – geriausio policijos pareigūno vardą šalies viešosios policijos pareigūnų konkurse pelnęs M. Vaičikauskas kalbėjo, kad jis yra tikras žemaitis – kilęs iš Plungės rajono. Jo močiutė gyveno Vieštovėnuose, o tėvai – Juodeikiuose. Būsimasis policininkas lankė pradinę mokyklą Karklėnuose, aštuonmetę – Nausodyje.
– Ar būti policininku buvo Jūsų vaikystės svajonė?
– Tikrai ne. Tikriausiai ši profesija susirado mane, o ne aš ją. 1990 m. Klaipėdos politechnikume įgijau laivų statybos ir remonto techniko-technologo specialybę, dirbau gamykloje darbininku. Į policiją atėjau visai atsitiktinai – įsidarbinau laikinai 1992-aisiais. Dirbau Prevencijos tarnyboje, vėliau – eiliniu policininku, apylinkės inspektoriumi. Laikinumas užtruko dvidešimt trejus metus. Tikriausiai policininko darbe galiu geriausiai realizuoti savo gebėjimus.
Dar turiu socialinio darbuotojo specialybę.
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje studijavau teisę, o 2012 m. Klaipėdos universitete įgijau socialinio darbuotojo bakalauro laipsnį.
– Ar esate susipažinęs su Rietavo policijos komisariato darbu? Gal ką keisite?
– Bendrais bruožais situaciją žinau, tačiau viena yra viską vertinti iš šalies, o visai kas kita – iš vidaus. Manau, svarbiausia mano funkcija bus netrukdyti čionykščiams pareigūnams dirbti. Dalysimės žiniomis, sukaupta patirtimi – darbuosimės kaip komanda.
Norėčiau, kad policija taptų ne baudėju, o visuomenės draugu, patarėju, vykdančiu prevencinę veiklą. Kad žmonės nebijotų ateiti, pasikalbėti, paprašyti patarimo.
– Šiek tiek papasakokite apie savo šeimą ir pomėgius.
– Esu vedęs. Nuo studijų laikų gyvenu Klaipėdoje. Su žmona Raimonda, kuri taip pat yra pareigūnė, auginame tris sūnus – šešiolikametį Lauryną, penkiolikametį Mantą ir ketverių metų Žygimantą. Patinka sportuoti, žvejoti. Lietuva – labai gražus kraštas, gamtoje galima atsipūsti nuo kasdienių rūpesčių, apmąstyti darbus. O jei pasiseka kokią lydekaitę ar karpį pagauti – tai jau tikra šventė. Jei tapsiu Rietavo policijos komisariato viršininku, į darbą važinėsiu iš Klaipėdos, bet niekas negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas. Gal pamažu tapsiu tikru rietaviškiu.
– Viename interneto svetainės www.alfa.lt straipsnyje pareigūno (apylinkės inspektoriaus) darbą esate apibūdinęs šitaip: „Kas paragauja šio darbo, vadina jį beprotnamiu ir renkasi kitą, dažniausiai kriminalinėje policijoje. Esu girdėjęs kolegas sakant, kad apylinkės inspektorius – kaip sugertukas: kur kitų nepakanka, ten ir grūda…“ Ar Jūsų nuomonė nepasikeitė?
– Policijoje įvyko daug permainų. Viliuosi, kad beprotnamio laikai jau praeityje. Be abejo, kaip ir visur, yra problemų. Optimizuojant sistemą mažinamas pareigūnų skaičius. Viena vertus, tai pranašumas – vengiama tų pačių funkcijų dubliavimo, iš kitos pusės pažiūrėjus – apsunkina operatyvų reagavimą. Įvairios permainos policijos pareigūnus verčia dirbti operatyviau, atlikti daugiau funkcijų, lanksčiau prisitaikyti. Kylanti reikalavimų kartelė įpareigoja pasitempti, atsijoja tuos, kurie nejaučia šiai profesijai pašaukimo.
SEKMES