Prezidentės patarėjas – išsamiai apie šauktinių kariuomenę

Praėjusią savaitę „Plungės“ redakcijoje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas. Buvęs plungiškis, baigęs „Ryto“ pagrindinę mokyklą (tada buvo vidurinė), po studijų dirbo Teisingumo ministerijoje. Pusantrų metų praleido Kosove, kur buvo Europos Sąjungos misijos vadovo teisės patarėjas. Po misijos grįžo į Teisingumo ministeriją, vėliau dirbo Vyriausybės kanclerio pavaduotoju ES reikalams, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje, Užsienio reikalų ministerijoje.

Kadangi šiuo metu viena iš aktualijų – privalomosios karo tarnybos grąžinimas, uždavėme Prezidentės patarėjui keletą klausimų šia tema.
– Kodėl būtent dabar priimtas sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę?
– Lietuvos įstojimas į NATO, susiformavęs saugumo jausmas, kolektyvinės gynybos principai, rami geopolitinė situacija lėmė, kad 2008 metais privalomoji karo tarnyba buvo sustabdyta ir apsispręsta eiti profesionaliosios kariuomenės keliu.
Tačiau šiandien geopolitinė situacija pasikeitė iš esmės, kyla naujų grėsmių valstybės saugumui. Žinoma, Lietuva turi visas NATO saugumo garantijas, jos išlieka ir netgi sustiprintos, bet ir patys turime stiprinti savo gynybos pajėgumus.
Į bet kokią karinę agresiją prieš valstybę pirmiausia reaguos kariuomenė, tačiau jos šiandieninis užpildymas kariais siekia tik šiek tiek daugiau kaip 50 proc., kareiviais – vos 35 proc., o kai kuriuose daliniuose užpildymo procentas dar mažesnis.
Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, Valstybės gynimo taryba nutarė laikinai – 5 metams – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą sukomplektuojant kariuomenę ir suformuojant būtiną rezervą.
Noriu pabrėžti, kad kiekvienos šalies pilietis turi tam tikras pareigas savo tėvynei ir esant tokiai situacijai, kokioje šiandien atsidūrė Lietuva, tos pareigos kai kuriose srityse darosi svarbesnės. Kalbu apie konstitucinę pareigą atlikti karo tarnybą. Manau, tai ne tik pareiga, bet ir galimybė bei garbė tarnauti Tėvynei.
– Kas visų pirma bus šaukiami į privalomąją karo tarnybą?
– Pirmenybė bus teikiama tiems žmonėms, kurie norės tarnauti valstybei savanoriškai. Šiandien matome, kad susidomėjimas tiek kariuomene, tiek šauliais, tiek savanoriškosiomis pajėgomis išaugęs, ir tikimės, kad Lietuvos karinių vienetų pagrindą sudarys savanoriai.
Kasmet planuojama pašaukti 3–3,5 tūkstančio jaunuolių. Jei savanorių kažkiek pritrūktų, tada būtų šaukiami 19–26 metų piliečiai. Tarnyba truks devynis mėnesius, o atranka į ją bus objektyvi ir skaidri. Viską atliks kompiuterinė programa, automatiškai atrinkdama pavardes tų jaunuolių, kurie yra tinkami pagal amžių ir kitus kriterijus būti pašaukti į tarnybą.
– Kaip bus tokiu atveju, jei programa atrinks asmenį, kuris emigravęs į užsienį?
– Įstatymas numato, kad pilietis privalo deklaruoti savo išvykimą, tad šaukimas jaunuoliui tuomet būtų siunčiamas pagal gyvenamąją vietą arba jo darbdaviui, jei jis žinomas.
– Kada planuojamas pirmasis šaukimas?
– Visa įstatymų bazė jau sutvarkyta, dabar ruošiamasi ją įgyvendinti praktikoje. Planuojama, kad pirmos atrankos turėtų būti gegužės mėnesį, o šauktiniai į dalinius turėtų atvykti rugpjūtį.
– Jei šaukimas vyks anksčiau, o jaunuolis neįstos studijuoti, kaip jis galės atlikti tarnybą tais metais?
– Kadangi nebus šaukiami moksleiviai ir studentai, vadinasi, toks asmuo į šaukiamųjų ratą nepateks. Jei abiturientas neįstos mokytis, privalomąją karo tarnybą jis galės atlikti savanoriškais pagrindais – pareikšdamas norą tarnauti.
– Nuo tarnybos gali būti atleisti jaunuoliai, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų. Kas bus daroma, kad sveikatos priežiūros įstaigos, galbūt nesąžiningi medikai, nepradėtų išrašinėti pažymų apie „sergančius“ jaunuolius? Juk ne paslaptis, kad ši praktika buvo itin populiari ankstesniais laikais.
– Kontrolei bus skiriama daug dėmesio. Visas šauktinių administravimas vyks objektyviai ir skaidriai. Tinkamumą tarnybai dėl sveikatos tikrins medicinos komisijos.
Be to, visas atrankos procesas bus viešas, o jame dalyvaus ir visuomenės atstovai.
– Daug kalbintų jaunuolių neslėpė ieškosiantys būdų išvengti karo tarnybos. Kaip manote, kodėl vaikinai taip nenori tarnauti? Kas numatyta tokiais atvejais (baudos ar pan.)?
– Mažiausiai norėčiau kalbėti apie bausmes ar baudas. Reikėtų kalbėti apie tai, kodėl jaunuoliai turėtų norėti tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Visų pirma jaunuoliui, tarnaujančiam kariniame vienete, galbūt atsivers tokios galimybės, apie kurias jis šiandien net negalvoja. Galbūt šauktinis, atitarnavęs numatytą laiką, susidomės kariuomene ir turės galimybę tapti kariu profesionalu, o tai – darbas. Ir gal apie tokią profesiją jis šiandien nė nesvajoja. Be to, atlikęs tarnybą jaunuolis (-ė) įgyja teisę gauti iki 50 proc. studijų įmokos kompensaciją. Tai didžiulė paskata, kai daug studentų ima kreditus studijoms.
Taip pat įstatymas numato, kad darbdaviui bus kompensuojamas iki šešių mėnesių atlikusio privalomąją karo tarnybą darbuotojo darbo užmokestis. Tokiu atveju šauktiniai tampa paklausūs ir konkurencingesni tarp savo bendraamžių darbo rinkoje. Be to, atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą suteikiama įsidarbinimo valstybės tarnyboje pirmenybė. Taigi tarnyba Lietuvos kariuomenėje suteikia daug pranašumų.
– Kai kurie šaukiamojo amžiaus jaunuoliai dirba. Ar jiems bus suteiktos garantijos atlikus tarnybą grįžti į ankstesnę darbo vietą?
– Įstatyme aiškiai nurodoma, kad pašauktiems tarnauti asmenims yra garantuojama darbo vieta, pareigos ar studijų vieta.
– Ar bus sudarytos sąlygos tarnauti savanorėms merginoms?
– Visos merginos ar moterys, norinčios atlikti tarnybą, yra laukiamos Lietuvos kariuomenėje.
– Mūsų redakcija tinklalapyje darė apklausą šia tema. Vyrauja nuomonė, kad šalies gynyba turėtų užsiimti profesionalai. Juk per devynis mėnesius nelabai ko galima išmokti. Ar nevertėtų lėšas, kurios bus skirtos naujokams apmokyti, panaudoti profesionaliems kariams ruošti?
– Privalomoji tarnyba trunka devynis mėnesius, ir tai minimaliai būtinas laikas, kad jaunuolis įgytų tiek individualių kario gebėjimų, tiek išmoktų veikti tarpusavyje su kitais daliniais, kariniais vienetais. Devyni mėnesiai – optimalus laikotarpis, per kurį karys paruošiamas.
Lietuvos kariuomenė bus mišri: ją sudarys ir profesionalai, ir šauktiniai. Šiandieninė situacija, apie kurią kalbėjome anksčiau (nepakankamas užpildymas), lemia tai, kad nėra kito tinkamo varianto, kaip tik komplektuoti karinius vienetus iš šauktinių. Tai – greičiausias, efektyviausias ir perpus pigesnis būdas, nei komplektuoti vien profesionaliąją kariuomenę. Šauktinio parengimas kainuoja šiek tiek daugiau kaip 9 tūkst. Eur, o profesionalo – 18 tūkst. Eur. Taigi kariuomenę užpildysime per keletą metų, suformuosime rezervą ir tai kainuos gerokai pigiau.
– Jei nebus surinkta pakankamai šaukiamojo amžiaus jaunuolių, ar tarnauti bus kviečiami ir vyresni?
– Kviečiami bus tik 19–26 metų amžiaus jaunuoliai. Tokių yra apie 200 tūkstančių, o kasmet pašaukti planuojama tik 3 000–3 500. Surinkti reikiamą šauktinių skaičių neturėtų kilti problemų. Juolab kad pirmiausia laukiami savanoriai.
– Ačiū už pokalbį.