2015 04 18
Bebrų medžioklės sezonas balandžio 15-ąją pasibaigė, ir jaučiu didelį malonumą, kad į spąstus nepakliuvo ir dėl mano šūvių gyvybės neatidavė nė viena bebro patelė.
Esi medžiotojas, ūkininkai ir miškininkai vis piktinasi dėl per didelio bebrų, šernų skaičiaus kai kuriose vietose, o pats džiaugiesi, kad bebrės liko gyvos, kad šernės jau vaikšto su nauja vada – pratęsė giminę.
Keisti žmonės mes, medžiotojai, esame: ir gyvybę atimame, ir dauguma stengiamės, kad žvėrių netrūktų. Tačiau dėl to turime ir išlaidų, ir nemažai įvairiausio vargo. Pasiskundė ūkininkas dėl šernų išknistų pievų – stengiamės toje vietoje jų skaičių sumažinti arba važiuojame pas jį ir bandome žmogui išaiškinti, jog ir šernas, ir stirna, ir briedis bei kiti žvėrys turi gyventi. Gamta turi būti gyva.
Apie medžioklę kalbėjausi su vienu kunigu (beje, nemažai dvasininkų yra medžiotojai). Tai jis pasakė: „Dievas žvėrį sukūrė tam, kad žmogus juo naudotųsi. Tik nevalia įsismaginti ir padaryti taip, kad kurio nors žvėries neliktų.“
Nevalia… Bet ar tai tik medžiotojams turi rūpėti? Juk galėtų ir ūkininkas ar miško savininkas apsikęsti dėl nuostolių. Diskutavau su vienu ūkininku apie šernų daromą žalą pasėliams. Net nustebau, kai jis pasakė, jog užteks ir jam, ir šernui.
Arba štai dėl bebrų. Vis dažniau miškų urėdijos reikalauja juos išmedžioti net perspektyviose bebravietėse. Tokiose, kur yra seni durpynai, natūralūs pelkynai, ir bebrų iš ten niekaip neiškrapštysi, o jei tai ir pavyktų, toje vietoje už poros metų būtinai apsigyvens kiti.
Štai šiandien gerokai po pietų parsiradome „Kontaučių“ klubo medžioklės plotuose išardę net keturiolika bebrų užtvankų. Nesvarbu, kad šių žvėrių medžioklės sezonas pasibaigė ir jie galėtų ramiai kurį laiką gyventi, bet ne… Miškininkai reikalauja išardyti užtvankas. Ar bus iš to nauda? Tikrai nebus… Bebrai per kelias dienas jas užtaisys.
Aš niekaip nesuprantu, kuriam galui savivaldybėse reikalingas gamtos fondas, jei žvėrių padarytus nuostolius reikalaujama padengti iš medžiotojų kišenės. Beje, kiek žinau, iš šalies gamtos fondo nemažai lėšų atitenka urėdijoms pirkti repelentams, kad nuteptų stirnų nukandžiojamas eglaites.
Ar mažai mes, medžiotojai, į šalies biudžetą sumokame mokesčių? Ir jie vis didėja. Ar kas pagalvoja, kad dirba medžioklės pramonė, veikia prekyba, yra įvairiausių medžioklės išlaidų, o tai darbo vietos ir vėl nemaži pinigai į biudžetą. Tad kodėl iš jo negali būti padengti bet kokie žvėrių padaryti nuostoliai ūkininkui ar miško savininkui? Kodėl viskas tik ant medžiotojų sprando kariama?
Nedaug kas visuomenėje žino, kad medžioklė bet kokiai valstybei naudinga. Ir ne tik pajamomis. Dar svarbiau, kad gyvybingesnė yra mūsų gamta, ir tai tikrai priklauso nuo medžiotojų.