Nuaidėjo paskutinieji III Platelių kamerinės muzikos festivalio garsai. Šių metų festivalis buvo skirtas iškilios asmenybės – Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti.
Pirmajame renginyje klausėmės puikaus kolektyvo – Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“. Jis atliko sakralinės muzikos programą, kurioje buvo galima išgirsti naujų, Lietuvoje dar negirdėtų kūrinių. Choro vadovas Tomas Ambrozaitis džiaugėsi puikia renovuotos salės akustika. Žiūrovai galėjo klausytis netradicinio akustinio choro skambesio, kai choristai giedojo juos apjuosę ratu.
Kitas koncertas sujungė muzikuojančius jaunus atlikėjus iš Platelių, Salantų, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklų. Džiugino tai, kad moksleiviai nemažai grojo M. K. Oginskio muzikos, taip patys pažindami ir supažindindami klausytojus su dar vis menkai žinoma, bet unikalia ir vertinga kompozitoriaus kūryba. Šio renginio svečias buvo ir Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ choras, kurio jaunatviška, nuotaikinga programa paliko klausytojams daug malonių prisiminimų. Renginį vedė Platelių gimnazijos mokytoja Vilija Ramonienė.
Festivalį vainikavo aktorės Virginijos Kochanskytės parengta programa „Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą“, skirta M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Joje kartu su aktore V. Kochanskyte dalyvavo dainininkė Giedrė Zeicaitė ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė. G. Zeicaitė žavėjo įtaigiu ir nuoširdžiu dainavimu. Ji atliko M. K. Oginskio romansus, kuriuos mėgdavusi dainuoti kompozitoriaus žmona Marija de Neri-Oginskienė ir kurie skambėjo beveik visuose to meto Europos didikų salonuose. M. K. Oginskio polonezai – tai saloninės muzikos perlai. Pianistė Š. Čepliauskaitė ne tik grojo kompozitoriaus kūrinius, bet ir improvizavo įžymiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ temomis. Romantizmo dvasią dar labiau sustiprino atlikėjų kostiumai, pasiūti pagal tų laikų mados tendencijas.
Festivalio programa dar kartą parodė, kad tikros vertybės yra amžinos. Tai, kas buvo aktualu prieš ketvirtį tūkstantmečio, išlieka aktualu ir šiandien. Net suklūsti iš nuostabos, kad dabar, kai pasaulis pilnas įvairiausių naujovių ir neįtikėtinos gausybės pasiūlymų, mus sukrečia pamokymai iš praėjusių šimtmečių. Tų žmonių jau seniai nebėra, o jų žodžiai, darbai, patarimai mums rodo, kaip reikia gyventi šiandieną.