Gegužės 12-ąją Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai į posėdį rinkosi darbingai nusiteikę. Klausimų nebuvo daug, tačiau be patvirtintų veiklos nuostatų darbas negalimas, tad reikėjo išanalizuoti nemažai taisyklių.
Posėdžiautojai pritarė Savivaldybės administracijos, Sporto, Švietimo, Jaunimo reikalų tarybų veiklos nuostatams, renginių organizavimo, prekybos ir paslaugų teikimo savivaldybės viešosiose vietose taisyklėms.
Paruoštose prekybos taisyklėse nurodoma, jog prekiauti ar (ir) teikti paslaugas viešosiose vietose galima tik turint Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnų išduotą leidimą arba jo kopiją. Komiteto pirmininko pavaduotoja Judita Stankutė pasiteiravo, ar nereikėtų prekybininkams, norintiems prekiauti viešosiose erdvėse, gauti ir toje vietovėje esančios įstaigos vadovo pritarimą.
Daugumos posėdžiautojų nuomone, nereikia dar labiau apsunkinti smulkiųjų prekybininkų veiklos. Komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas ragino pasitikėti seniūnais. Prekiautojai turėtų galėti viską suderinti su vienu valdininku.
Kiek pakito Sporto tarybos veiklos nuostatai. Sprendimo projekte siūloma šios tarybos narių skaičių nuo septynių padidinti iki devynių: trys Savivaldybės tarybos nariai, trys nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių sportui, atstovai (nevyriausybinių organizacijų atstovai negali būti Savivaldybės tarybos nariai), vienas kūno kultūros mokytojų metodinio ratelio pirmininkas, vienas seniūnas (seniūnų susirinkimo deleguotas), vienas Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus atstovas.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis pristatė rajono švietimo įstaigų situaciją. Pasak jo, nuolat mažėjantis mokinių skaičius sąlygoja nebeprognozuojamas keleto kaimų mokyklų perspektyvas. Esą jungtinėse klasėse ugdomi vaikai negauna kokybiško mokymo, tad ateis laikas, kai vietos politikams teks priimti atsakingus sprendimus.
Štai Kantaučių pagrindinėje mokykloje yra 51 mokinys. Visos klasės, išskyrus antrąją ir aštuntąją, – jungtinės. Sudėtinga padėtis Nausodžio, Stanelių, Žlibinų pagrindinėse mokyklose, Didvyčių mokykloje-darželyje. Jei mokymo įstaigą lanko 40 vaikų, nėra psichologo etato, jie negauna visų reikiamų paslaugų.
J. Stankutė domėjosi, ar reformos kaimų mokyklose ženkliai nepadidins moksleivių vežimo kaštų. R. Raibužis akcentavo, kad kol kas skaičiavimų nėra, bet minėtosios išlaidos labai priklauso nuo ugdymo įstaigos padėties. Ar mokyklai reikalinga, anot vedėjo, „mokinių medžioklė“, ar ne.
Į Švietimo skyriaus vedėjo pranešimą labai aistringai sureagavo vicemeras Mindaugas Jurčius. Jis išrėžė kalbą, kuri sulaukė komiteto narių plojimų.
M. Jurčiaus tvirtinimu, nė vienas politikas nesiryžtų uždaryti mokyklos kaime, tačiau tikslinga būtų mažinti jos administracinį aparatą. „Ar reikalingas vos keliems ugdomiems moksleiviams mokyklos vadovas su pavaduotojais, sekretorė, buhalterė? Juk tai labai brangu. Ar nereikėtų kaimo vietovėse esančių ugdymo įstaigų reorganizuoti į didesnių švietimo įstaigų skyrius be vadovų, jų pavaduotojų, buhalterijos?“ – klausė politikas.
Mero pavaduotojas sakė savo vaikus vežąs į tas ugdymo įstaigas, kuriose nėra jungtinių klasių, tam, kad nenukentėtų jų mokymosi kokybė. Šie M. Jurčiaus pamąstymai sulaukė komiteto narių palaikymo.
Komitete pateikta informacija apie rajono švietimo įstaigų perspektyvas bus svarstoma Savivaldybės ir Švietimo tarybose.
