Gegužės pabaigoje gavome pranešimą apie rastą paukštį – juodakaklį narą. Už jo gyvybės išgelbėjimą esame dėkingi Vidai iš Mižuikių kaimo. Aptikusi savo pievoje visai jai nematytą paukštį, moteris jo nepaliko likimo valiai – parsinešė namo.
Benaršydama internete, sužinojo, kas tas puošnusis paukštis, pakliuvęs į bėdą. Nustebinta ypatingo radinio, nepatingėjo ir nuvežė jį į Plungę – pas veterinarijos gydytoją. Paaiškėjo, kad paukštis visiškai sveikas, todėl buvo paleistas į tvenkinį. Čia išbuvęs parą, pasimaitinęs ir atgavęs jėgas, bandė išskristi, deja, nesėkmingai, nes pakilimui nepakako atviro vandens ploto. Iškviestas ŽNPD gamtininkas juodakaklį narą parvežė ir paleido Platelių ežere. Po poros dienų Platelių gimnazijos 4b klasės mokiniai, stebėdami vandens paukščius, turėjo retą progą pro monoklį pamatyti ir išgelbėtąjį narą – žvaliai beplaukiojantį ir benardantį.
Juodakaklis naras – vienas iš rečiausiai Lietuvoje perinčių vandens paukščių. Manoma, šalyje peri tik 3-5 poros (2001 m. duomenimis). Veisimosi metu dažniausiai stebimas rytinėje šalies dalyje. Renkasi pelkių ar kitus gilius, skaidrius ežerus, supamus miškų. Vengia žmogaus kaimynystės, ypač perėjimo metu. Platelių ežere jau daugelį metų neperi, bet stebimas migracijų metu. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai stambus, laukinės žąsies dydžio paukštis storu juodu kaklu, kurio šonai veisimosi metu būna išmarginti vertikaliomis juodomis ir baltomis juostelėmis. Galva pilka, nugara juoda, papuošta didelėmis baltomis dėmėmis. Plaukioja giliai paniręs: nugara vos kyšo virš vandens. Ne veltui naro vardą gavęs, mat tai puikus nardytojas. Po vandeniu geba išbūti ilgiau nei 2 minutes, panerdamas net į 45 m gylį.
Be vargo pasigauna įvairių smulkių žuvelių, taip pat minta moliuskais, vėžiagyviais. Kadangi kojos plačiomis skiautėmis yra kūno gale, naras negali nei vaikščioti žeme, nei nuo jos pakilti. Nuo vandens kyla sunkiai – reikalingas ilgas atviro vandens ruožas. Štai ir paaiškinimas, kodėl šis paukštis buvo rastas ant žemės: skrisdamas per tirštą rūką, pievą galėjo palaikyti vandens telkiniu, o gal ir dėl kitų mums nežinomų priežasčių naras atsidūrė ant žemės ir nebegalėjo pakilti. Nuoširdi žmogaus ranka pakėlė ir grąžino šią slėpiningą būtybę į jos stichiją – vandenį.
Gitana SIDABRIENĖ
M. Jankauskienės nuotr.
