Gegužės 20 dieną buvusioje darbovietėje – Plungės ligoninėje – lankėsi puikiai nusiteikusi ir taip pat puikiai atrodanti gydytoja terapeutė Albertina Martinkienė. 41 metus šiai įstaigai ir jos pacientams atidavusi medikė čia lankėsi ne šiaip sau – buvę kolegos ją sveikino garbingo 90-mečio proga, įteikė gėlių ir surengė mažytę pagarbos ir gražių prisiminimų kupiną šventę.
Į buvusią darbovietę atvykusią gydytoją A. Martinkienę sveikino ligoninės direktorius Antanas Martusevičius, jo pavaduotoja Danguolė Luotienė ir kartu su ponia Albertina ne vienerius metus ranka rankon dirbę gydytojai Bronislava Putriuvienė, Irena Kudžmienė, Boleslovas Kazlauskas, Ona Simaitienė, Liudvikas Petreikis, Stefanija Ščupokienė.
Smagiai šypsodamasi A. Martinkienė pasakojo, jog yra kilusi iš Mosėdžio. Gavusi gydytojo diplomą, ji dirbo Barstyčiuose, Sedoje, o nuo 1962-ųjų iki 2003 metų – Plungėje. Pacientai jos laukė ir ligoninėje, ir poliklinikoje. „Dirbti teko ligoninės vidaus ligų ir kituose skyriuose, na, o poliklinika turėjo atskirą terapijos skyrių, kuriame darbavosi trylika terapeutų. Buvau to skyriaus vedėja“, – pasakojo ponia Albertina.
Tiesa, trylika terapeutų poliklinikoje dirbo jau gerokai vėliau, o 1962-ieji, kai A. Martinkienė atvyko į Plungę, buvo kur kas sudėtingesni. „Kai atvažiavau į Plungę, mudu su Sigitu Čaikausku buvome tik du vidaus ligų gydytojai. Taigi plungiškius pacientus dalijomės per pusę. Vėliau ir gyventojų skaičius augo, ir gydytojų daugėjo“, – prisiminimais dalijosi medikė. Ligoninė tada veikė keliuose pastatuose: vaikų ligų ir terapijos skyrius – Birutės gatvėje, chirurgijos skyrius – miesto centre, tuberkuliozės – kiek tolėliau Telšių gatvėje. „Buvo daug atvejų, kai iš vieno skyriaus reikėjo bėgti į kitą, kartais – net naktimis. Ir ligoninės patalpos buvo varganos, krosnimis šildomos“, – pasakojo gydytoja.
Tačiau kur kas daugiau buvo gerų dalykų, kurie ir dabar dar kelia gražius prisiminimus, verčia nusišypsoti. Pasak gydytojos, ligoninė galėjo didžiuotis puikiu, darniu ir draugišku kolektyvu, jo vienybe. Gal dėl to ir darbo rezultatai buvo puikūs, net Maskvoje, garsiojoje pasiekimų parodoje, įvertinti. Na, o vyriausiasis gydytojas Vytautas Skridaila net aukso medaliu už nepriekaištingą ligoninės darbą buvo apdovanotas. „Dirbau su V. Skridaila, S. Čaikausku, Povilu Filipovu. Buvome solidarūs, nesipykome, vienas kitam nepavydėjome. Išties puikus kolektyvas. Buvom jauni, energingi, į visokias ekskursijas važiavom ir be didelių pretenzijų šalia šieno kupetų miegojom. Nors ir dabar, kiek žinau, visi šauniai sutaria ir labai giria direktorių Antaną Martusevičių“, – linksmai kalbėjo A. Martinkienė.
Neseniai 90-metį atšventusi gydytoja gyvena Plungėje, laisvalaikį leidžia sode arba skaitydama – knygas, spaudą. Be to, labai domisi, kaip sekasi ligoninei, seka visus įvykius, palaiko ryšius su buvusiais kolegomis. Į gyvenimą išleidusi sūnų ir dukrą, sulaukusi trijų anūkų, ponia Albertina truputėlį apgailestauja, kad nė vienas iš šeimos nepasirinko medicinos. „Kad ir kaip aš norėjau, jie mano pėdomis nėjo, bet gal taip ir geriau. Juk jų gyvenimas yra jų gyvenimas“, – sakė jubiliatė.
Labai gražu, kad buvę kolegos prisimena. Vadinasi, buvo ne tik puiki gydytoja, tačiau ir maloni bendradarbė, užsitarnavusi didžią pagarbą. Dėmesys visuomet gerai, o ypatingai tokiame amžiuje, kuomet namai jau tuštoki ir ne vienas senjoras tampa ganėtinai vienišas. Net nesvarbu kokios gėlės https://geliubutikelis.lt/kategorijos/rozes/ dovanojamos, svarbu sulaukti dėmesio, pasijausti svarbiu, neužmirštu