Joninės – tradicinė žemaičių šventė. Mūsų protėviai jos išvakarėse ant kalnelių užkurdavo laužus, kurių pašvaistės buvo matomos ir tolimiausiose apylinkėse. Prie laužo rinkdavosi jaunimas, suaugusieji su vaikais, o namuose pasilikdavo tik senelės ir seneliai. Susirinkusieji iki trečios valandos nakties – aušros – dainuodavo ir šokdavo, linksmindavosi. O koks būdavo visų noras, kokia laimė pražydusį papartį surasti! Įprasta sakyti, kad paparčiai pražysta tik vieną kartą per metus – per Jonines, lygiai vidurnaktį.
Žemaičiai šv. Jonui Nepomukui prie upelių statydavo koplytstulpius, Jono Krikštytojo vardą parinkdavo savo sūnums. Daugelyje sodybų būdavo bent po vieną Joną, tad keldavo vardines. Į vaišes susirinkdavo arti gyvenantys giminaičiai, gerieji, artimieji kaimynai. Žmonės tikėjo, kad šv. Jonas gyvulius, ūkį globoja…
Nuo 1991 metų plateliškiai Jonines švenčia prie ežero ir – pagal senąsias tradicijas, kurias dar sovietmečiu atgaivino Lietuvos folkloro kolektyvai.
Ir šiemet, birželio 23-iąją, Plateliuose (bet jau ne prie ežero, o prie kultūros centro, nes pabijota prasto oro) vyko tradicinės Joninės. Vakare, nepabūgę lietaus, į Platelius sugužėjo Joninių gerbėjai iš visos Lietuvos. Buvo svečių ir iš užsienio. Apsiprausę, praėję pro žolynais vainikuotus vartus, šventės dalyviai suko ratelius, dainavo, šoko, kas devynis žingsnius ieškojo ir rinko stebuklingas žoleles, būrėsi iš žolynų. Aukuro ugnimi buvo uždegta stebulė – „saulelė“ nakčiai, didžiulis laužas, Platelių dvaro parke vidurnaktį surastas „pražydęs papartis“, ąžuolo lapų vainikais vainikuoti Janinos ir Jonai, parko tvenkinyje plukdyti vainikėliai…
Šventę rikiavo folkloro ansambliai „Alksna“ iš Mažeikių ir Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“.
