Kasmet per tradicines vasaros šventes seniūnijose apdovanojamos gražiausiai tvarkomos sodybos. Komisija atidžiai apžiūri ir įvertina aplinką, kol pagaliau nusprendžia iškilmingai pagerbti tų namų šeimininkus. Tvarkingų ūkių ir sodybų netrūksta ir Kuliuose. Štai vieni iš apdovanotųjų už gražiausią sodybą per Škaplierinės atlaidus ir miestelio šventę buvo Aldona ir Kazimieras Petrauskai.
Kai bandėme sužinoti, kaip surasti Petrauskų sodybą, telefonu pakalbinta seniūnijos darbuotoja prasitarė, kad pro langą mato poną Kazimierą su žoliapjove veją pjaunantį. Tad supratome, kad šeimininkai namie, ir patraukėme į Kulius.
„Tik mūsų per daug negirkit, nieko ypatingo pas mus nėra, patys dėl savęs tvarkomės“, – kuklinosi maloniai mus pasitikę kuliškiai.
1968-aisiais šeimą sukūrę Aldona ir Kazimieras užaugino du sūnus ir dukrą. Kuliuose darbų mažai, tad jaunoji karta dirbti važiuoja į didesnius miestus – kas į Gargždus, kas į Klaipėdą. Petrauskai didžiuojasi ne tik savo atžalomis, bet ir anūkais. Dažnai senelius aplanko mažasis Orestas, yra šeimoje ir studentų. Vienas anūkėlis kremta rimtus medicinos mokslus. Kaip sakė Aldona, vaikų daktarėliu nori tapti.
Sodybą Aldona ir Kazimieras pradėjo gražinti prieš bene keturiasdešimt metų. Be abejo, jei nori, kad širdis džiaugtųsi, į šešiasdešimt arų reikia daug darbo įdėti. Žinoma, aplinką tvarkyti padeda vaikai.
Šeimininkė pasakojo, kad gyvena ūkiškai – laiko kelias karves, tad keltis vasarą tenka apie penktą valandą ryto, vos tik prašvinta. Prasitarė, kad abu su vyru aplinką kūrė. Tiesa, dukra pridūrė, kad mama be galo kūrybinga, turinti daug idėjų, viską sugalvoja ji, o kitiems šeimos nariams lieka tik įgyvendinti.
Prieš susituokdami Aldona ir Kazimieras gyveno kaimynystėje, kartu iš darbo grįždavo. Pasiteiravus apie darnios šeimos paslaptį, šeimininkė pajuokavo: „Jeigu ima pyktis, eik ravėti – prisilietus prie žemės viskas praeina.“
Moteris prisipažino labai laukianti pavasario, kai gėlių daigelius gali į žemę sukišti. „Vienus nuraunu, kitus sodinu“, – kalbėjo ji. Kadangi gyvena kukliai, iš pensijos, įmantrių egzotinių augalų nesodina. Daigelius iš sėklų pati užsiaugina. Be abejo, triūso tai pareikalauja daugiau, bet dėl to augalai širdžiai dar mielesni.
Aldona anksčiau dirbo Kulių universalinės parduotuvės pardavėja, o Kazimieras traktorių kolūkyje vairavo. Miestelyje parduotuvės nebeliko, o metai prabėgo lyg viena diena.
„Negaliu sėdėti troboje, jokių serialų nežiūriu. Išeinu į lauką, o ten saulutė šviečia, žydi bijūnai, jazminai, kvepia kitos gėlės. Įkišus rankas į žemę visos ligos praeina“, – tvirtino gražiausios sodybos šeimininkė. Gal todėl darbščių rankų išpuoselėtas kiekvienas kampelis čia savotišką grožį skleidžia, akį traukia.
Apžiūrėjome sodybą ir įsitikinome, kad ne be reikalo per šventes buvo pagerbti Aldona ir Kazimieras – gražu pas juos. Ir ne tik. Klausėmės šeimininkų kalbos, ir širdyje darėsi kažkaip lengva ir ramu: geri žmonės čia gyvena.
