Kai nori ką nors palyginti, prireikia statistinės informacijos. Lyg ir pasitiki ja. Tačiau kartais abejonių kelia vidutinis atlyginimas: ar tik jis nebus išvestas iš ministro ir valytojos algų? Kažkuriame socialiniame tinkle radau tokį šmaikštų komentarą apie šį skaičiavimo metodą: „Jei Marytė iš Panemunės, švelniai tariant, yra laisvo elgesio mergina, o Onutė – skaistuolė, vidutiniškai išeina, kad abi nelabai kokios reputacijos…“
Kitąmet bus Seimo rinkimai. Tad valdžia vėl mums meta pensijų ir atlyginimų kortą. Gal jau reikėtų džiaugtis? Viską sužinome palyginimo būdu. Eurostato duomenimis, ES valstybės narės pagal minimalų atlygį gali būti dalijamos į tris grupes: mažiau kaip 500 eurų, iki 1 tūkst. eurų ir daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
Sausį pirmajai grupei priklausė Bulgarija (184 eurai), Rumunija (218 eurų), Lietuva (300 eurų, o nuo liepos mėnesio – net 325!), Čekija (332), Vengrija (333), Latvija (360), Slovakija (380), Estija (390), Kroatija (396) ir Lenkija (410). (Dieve, Dieve, ne tik lenkų, bet net latvių ir estų minimumas žadina pavydą…)
Ant bankroto ribos laviruojanti Graikija – 684 eurai! – patenka tarp valstybių, viršijančių 500 eurų ribą. Taigi visai pikta darosi: juk mes dalyvaujame graikų gelbėjimo plane, būdami, palyginti, atsiprašant, plikais užpakaliais!
Toliau net žiūrėti nemiela: Didžiojoje Britanijoje, kurioje „nusėdo“ bene daugiausia mūsų tėvynainių, – 1,379 tūkst. eurų. Nemažai tautiečių priglaudusioje Airijoje – net 1,462 tūkst. eurų! Ką jau bekalbėti apie Liuksemburgą (1,923 tūkst. eurų)…
Tad ir veržiasi į Angliją it žuvys į nerštavietes, net rizikuodami gyvybe, emigrantai iš Afrikos.
Mes nerizikuojame, laukiame sotesnio kąsnio čia. Tiesa, negeriame šampano (neskaitant tų pigiųjų šampanizuotų gėrimų). Bet užtat išdidūs kaip pingvinai.
Beje, didžiuotis, pasirodo, galime ne visi. Turbūt retas ne didžiųjų miestų gyventojas, sąžiningai dirbantis ir mokantis mokesčius, susimąsto, kad vis dėlto jis yra išlaikytinis. Ko gero, net įsižeistų šitokiu pavadintas. Turiu prisipažinti, jog ir aš vidinį šerį pakėliau, aptikusi tokių duomenų.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikti tyrimai kerta per provincijos gyventojų savimeilę. Pasirodo, kad, perskirsčius savivaldybių biudžetus, didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – išlaiko mažesnius miestus ir rajonus.Kitus šelpiančio Vilniaus miesto gyventojui tenka 674 eurai savivaldybės biudžeto išlaidų (šalies vidurkis – 776 eurai). „Turime paradoksalią situaciją, kai davėjui lieka mažiau nei gavėjui. Kodėl klaipėdietis, kuriam tenka tik 758 eurai, turi remti, pvz., Neringos ar Birštono gyventoją, kuriam tenka atitinkamai 3 062 ir 1 706 eurai?“ – stebisi straipsnio autorius. „O todėl, kad liaudies išmintis mokė gyventi broliškai“, – galima būtų atsikirsti. Tiesa, skaičiuoti liepė kaip žydai. Kažkaip čia su ta provincialo reputacija išeina kaip Marytei su Onute.
