Tęsiame pažintį su vienuolijomis Lietuvoje. Dar kartą grįžkime į mažiausiai nuo mūsų nutolusią Kretingą, kur įsikūręs ne tik Mažesniųjų brolių ordinas (pranciškonai), apie kurį pasakojome praėjusiame „Katalikų šviesos“ puslapyje.
1998 m. Kretingoje įsikūrė Šv. Klaros seserų bendruomenė. Klarisės yra antrasis Šv. Pranciškaus ordinas, įkurtas 1212 m. Asyžiuje, San Damiano vienuolyne, Italijoje. Šv. Klaros seserų misija yra visko gyvenime paaukojimas: malda ir atgaila, tyla ir darbas, tarnystė bendruomenei per paklusnumą, žmonių išklausymas. Šv. Klaros seserų savitumas – aukščiausias neturtas ir bendruomeninis gyvenimas. Seserys garsėja kontempliatyviu (itin uždaru) gyvenimo būdu ir nuoširdžiu pamaldumu. Jos gyvena seseriškumo dvasia: visą dieną kartu meldžiasi, dirba. Pagrindinė Šv. Klaros seserų veikla yra malda, kurią seserys praktikuoja septynis kartus per dieną. Eucharistijos ir liturginių valandų šventimas yra centras ir viršūnė viso bendruomeninio gyvenimo bei tikėjimo.
Klarisių vienuolynai yra autonomiški. Broliams pranciškonams neprivalu rūpintis jų išlaikymu, seserys gyvena iš savo darbo ir Dievo malonės.
Šiandien klarisės siekia įgyvendinti Šv. Klaros ir Šv. Pranciškaus dvasingumą klauzūroje, Kretingos vienuolyne, pavesdamos save Dangiškojo Tėvo Apvaizdai, pasirengusios dalytis tų, kurie kreipiasi į jas, džiaugsmais ar skausmais ir aukoti juos Viešpačiui kasdienėje maldoje. Vienuolyne šiuo metu gyvena aštuonios seserys, kurios kartu dirba įvairius darbus: kepa Ostijas, savo pragyvenimui prižiūri sodą, darže užsiaugina daržovių.
Šalia vienuolyno yra koplyčia, kur kiekvieną rytą tikintieji gali dalyvauti Eucharistijos šventime ir kitose maldose, pabūti tyloje.
Kretingoje (ir Vilniuje) įsikūrusi dar viena moterų vienuolija – Dievo meilės misionierių seserų kongregacija (Motinos Teresės seserys). Vienuolijos misija – dirbti patiems vargingiausiems, pasiaukojant ir garbinant Viešpatį. Pačios seserys savo misiją apibūdina taip: „Mes tai darome malda ir darbu išgyvendamos Dievo meilę; mylėdamos Viešpatį Gyvosios Duonos pavidale; su meile tarnaudamos Jam per pačius vargingiausius, suteikiant jiems įvairią pagalbą, dvasiškai juose atpažįstant Gyvojo Dievo paveikslą ir panašumą“.
Lietuvoje Motinos Teresės seserys turi dvi prieglaudas, kuriose rūpinasi sergančiais ir mirštančiais benamiais, alkoholikais ir priklausomais asmenimis, norinčiais dalyvauti resocializacijos programoje. Sriubos valgyklose seserys kasdien maitina apie 80 žmonių, suteikdamos jiems galimybę nusiprausti duše, persirengti, gauti pirminę medicinos pagalbą, lanko ir globoja nepasiturinčias šeimas, romų bendruomenę Vilniuje bei žmones, gyvenančius Kalotės sąvartyne.
Dar viena moterų vienuolija Kretingoje – Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Jos charizma: Jėzaus veidą atpažinti kiekviename žmoguje, tikslas: visuomenės darbai ligoninėse, senelių prieglaudose, vaikų katekizacija, darbai bažnyčioje. Tai vienintelė lietuviška kongregacija Vakarų Lietuvoje, turinti savo šaknis, ištvėrusi sovietmečio persekiojimą.
1932 m. Pranciškonų provincijolas tėvas Augustinas Dirvelė OFM iš Miroslavo į Kretingą pasikvietė šešias Šv. Agnietės kongregacijos vienuoles, kurios ėmėsi prižiūrėti Kretingos pranciškonų gimnazijos bendrabutį, skalbti, ruošti gimnazistams valgį. 1936 m. seserys atsiskyrė nuo Šv. Agnietės kongregacijos, ir 1936 m. gruodį, Telšių vyskupo Justino Staugaičio leidimu, Tėvas A. Dirvelė įsteigė Šv. Pranciškaus Visuomenės seserų kongregaciją. Ypatingą dėmesį seserys skyrė ligonių slaugymui. Jos dirbo senelių prieglaudose Darbėnuose, Laukuvoje, Laukžemėje, Sedoje, Ramygaloje.
Per visą sovietmetį, nepaisydamos sunkumų ir persekiojimų, rizikuodamos laisve, seserys dirbo įvairiose įstaigose, patarnavo ligoninėse, rūpinosi ne tik dvasiniais, bet ir materialiais dalykais: spausdino ir platino religinę literatūrą, LKB kroniką, ruošė sakramentams vaikus ir jaunimą, dirbo įvairius darbus prie bažnyčios, perrašinėjo liturginių skaitinių knygas, kurios buvo rengiamos spaudai. Šios knygos išleistos 1988 m., dar ir dabar iš jų skaitomi skaitiniai šv. Mišių metu. Dėl įvairios pogrindžio veiklos kai kurios seserys pateko į saugumo nemalonę, buvo atleistos iš darbų. Dabartiniu vardu kongregacija pavadinta jau atkūrus Lietuvos
Nepriklausomybę, 1995 m.
Kretingoje įsikūrusi ir Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacija, kurios charizma kyla iš Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus slėpinio kontempliacijos. Pirmasis šių seserų tikslas – melstis už Gerosios Naujienos pasklidimą po visą pasaulį ir tiesioginis dalyvavimas evangelizacinėje veikloje aktyviai bendradarbiaujant parapijos pastoracijoje, auklėjimo misijoje, apleistų vaikų ir senelių globoje, karitatyvinėje veikloje, stengiantis atsakyti į pasaulio nuolat naujai keliamus poreikius.
Trys pirmosios seserys, pakviestos Mažesniųjų brolių, Kretingoje apsigyveno 1995 m. rugpjūčio mėnesį ir tuoj įsitraukė į edukacinę veiklą: Pranciškonų gimnazijoje pradėjo mokyti prancūzų kalbos ir tikybos, atvėrė duris įvairioms maldos grupėms. Šiuo metu jų koplyčioje maldai renkasi „Tikėjimas ir šviesa“, „Motinos maldoje“, onkologinių ligonių, jaunų šeimų maldos grupės. Jos bendradarbiauja su Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba ir, kai yra kviečiamos, dalyvauja evangelizacijoje mokyklose visoje Lietuvoje. Seserys misionierės visą parą pasiruošusios priimti visus, kuriems reikalinga dvasinė, moralinė arba socialinė pagalba.
