„Plungės“ laikraštyje perskaičiusi, kad UAB „Alfva“ miesto parke niekaip nebaigia paveldosaugos objektų tvarkymo darbų ir vis neįtinka valstybinei komisijai, į redakciją kreipėsi J. Žilevičiaus gatvėje gyvenanti Polikauskų šeima. Jiems „Alfvos“ neatsakingumas ir darbų neužbaigtumas – ne naujiena. Mat tokią pat nebaigtą – nei skustą, nei kirptą – minėtoji bendrovė paliko ir Polikauskų sodybą. Daug kas likę nei šiaip, nei taip. Be to, kaip mano patys savininkai, apstu pažeidimų.
Prieš kelerius metus, pasirašę sutikimą, kad kaimynystėje atsirastų didžiulis prekybos centras „Maxima“, Polikauskai gavo UAB „Alfva“ (mat ji prekybos centrą statė – aut. past.) įsipareigojimą neatlygintinai atlikti keletą namo remonto ir aplinkos tvarkymo darbų. Įsipareigojimą „Alfva“ Polikauskams įteikė 2006-ųjų liepos 19-ąją.
Darbų sąrašas ne toks ir trumpas: aptverti visą sklypą, suremontuoti stogą, trinkelėmis iškloti įvažiavimą, nutinkuoti statinius. Aišku, visa tai turėjo būti suderinta su sodybos savininke Genovaite Polikauskiene ar bent su jos šeimos nariais. Tačiau, kaip teigia Polikauskai, „Alfva“ kone viską darė savo nuožiūra, jų nuomonės net neklausdama. Dalis darbų, pasak jų, buvo atlikta, kita – atlikta netinkamai, na, o kai kuriuos savo įsipareigojimus bendrovė visiškai pamiršo.
Nepatenkinti atliktų darbų kokybe ir tuo, kad daug kas liko neužbaigta, Polikauskai ne kartą kreipėsi į UAB „Alfva“ direktorių Alfredą Stropų. Raštiškos pretenzijos rašytos 2007 metų spalio 1 dieną, 2009-ųjų vasario 17-ąją ir kovo 9-ąją.
Polikauskai pretenzijų neturi, ko gero, tik dėl vieno dalyko – trinkelės prie garažo išklotos gana kokybiškai. Visa kita, kaip jie patys sako, – tikras košmaras. Didžiausias iš jų – iš dviejų pusių sodybą supanti aukšta metalinė akustinė tvora. „Mums ji gadina visą aplinką, užstoja vaizdą, tačiau pagrindinės funkcijos ta tvora tikrai neatlieka – jokių garsų tikrai nesulaiko. Už tos tvoros jaučiamės lyg įkalintieji. Na, o dėl to, kad bendrovė su mumis nesiskaito, – dar ir jos įkaitais“, – kalbėjo Venantas Polikauskas.
Už tokios tvoros, ko gero, niekas gyventi nenorėtų. Išties bet kas jaustųsi lyg kalinys ar tam tikros ligoninės pacientas. „Mes sutikome, kad pastatytų akustinę tvorą, bet tikrai nemanėme, kad ji bus tokia baisi, padaryta iš kažkokių antrarūšių medžiagų“, – piktinosi Polikauskų sūnus Modestas.
„Alfvos“ įkaitais žmonės jaučiasi dar ir dėl to, kad, pastačius akustinę tvorą, šeima nebegali naudotis pagrindiniu įvažiavimu į sodybą bei po namu įrengtu garažu. Mat išvažiavęs iš jo, išsyk atsiduri prekybos centro automobilių aikštelėje. „Anksčiau dar bandėme tuo įvažiavimu ir garažu naudotis, tačiau tai gana sudėtinga. Mat vienas pats, jei nenori rizikuoti padaryti avariją, neišvažiuosi. Reikia, kad kažkas antras pastovėtų prie vartų ir pareguliuotų – ar galima važiuoti, ar ne. Antraip gali palįsti tiesiai po kokia „fura“. Be to, atidarę tuos vartus, neretai įvažiavimą randame užstatytą „Maximos“ pirkėjų“, – nepavydėtiną savo ir namiškių padėtį apibūdino M. Polikauskas.
Iki tvoros atsiradimo vieną Polikauskų kiemo pusę nuo gatvelės skyrė eilė eglaičių. Dabar tvora pastatyta taip, kad dalis medžių liko kiemo pusėje, kita – gatvės. Be to, kaip Polikauskai sužinojo iš Plungės šilumos tinklų darbuotojų, ta tvora esanti pastatyta šilumos trasos apsauginėje zonoje. O tai panašu į gana grubų pažeidimą. Polikauskų teigimu, nei akustinės, nei tinklinės tvoros išvaizda su jais nebuvo derinta. Be to, jau dabar, nors praėjo dar nedaug laiko, sunkiai darinėjasi vartai, viskas aprūdiję, išklerę. Taigi praėjo tik keleri metai, o kokybiškas daiktas lyg ir ilgiau tverti turėtų.
Kokios dar Polikauskų pretenzijos? Stogas. Anot V. Polikausko, „Alfva“ buvo įsipareigojusi jį suremontuoti. „Tačiau stogas liko net nepaliestas“, – teigė ponas Venantas.
Polikauskai sakė iš pradžių dar manę, jog bendrovė vėliau ar anksčiau (mat įsipareigojo per protingą terminą) darbus atliks, bet dabar jau akivaizdu, jog viskas bus palikta taip, kaip yra.
Išties „Alfva“ manosi visus savo įsipareigojimus Polikauskams įvykdžiusi. Ir net su kaupu. Taip UAB „Alfva“ generalinis direktorius raštu atsakė į 2009 m. vasario 17 d. gyventojų pateiktą pretenziją, taip ponas A. Stropus atsakė ir pakalbintas telefonu. „Mes viską atlikome. Ir Polikauskams skolingi nesijaučiame. Tačiau jiems vis maža. Jei mano kitaip, tegu duoda mus į teismą“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
„Jei jau mano, kad viskas baigta, kodėl tuomet jokių dokumentų, bylojančių apie įsipareigojimų įvykdymą, su mumis nepasirašė? Kodėl nė karto nematėme darbų sąmatos, jokių ataskaitų, finansinių dokumentų? O gal tokių apskritai nėra?“ – pokalbio pabaigoje samprotavo V. Polikauskas.
Pasak Polikauskų, nors darbai neužbaigti ir pažeidimų netrūksta, jokios institucijos į tai nekreipia dėmesio. Raštai siųsti ir į Telšių apskrities viršininko administraciją, ir į Aplinkos ministeriją. Deja… Na, o eismo saugumas „Maximos“ aikštelėje prašosi didesnio policijos dėmesio. „Nes nesaugu ne tik mums“, – sakė gyventojai.
