Praėjusį ketvirtadienį į posėdį susirinkę Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai darbą pradėjo nuo atsisveikinimo ceremonijos – į užtarnautą poilsį išlydėta ilgametė Savivaldybės administracijos Protokolo skyriaus vedėja, kelis dešimtmečius posėdžiuose sekretoriavusi Rimutė Tumpytė. Įteikę gėlių ir išsakę padėkos žodžius Savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai jai plojo stovėdami.
Pati R. Tumpytė džiaugėsi žmonėmis, su kuriais jai teko dirbti. Ypač tais, su kuriais bendravo daugiau nei 25 metus, nuo pat pirmosios Savivaldybės tarybos kadencijos. „Man džiugu, kad per tiek metų nesulaukiau iš jūsų didesnių priekaištų, kad puikiai sutarėme, susikalbėdavome. Dirbau su rajono elitu, su žmonių išrinktaisiais ir tuo galiu tik didžiuotis“, – kalbėjo moteris.
Jau šiame posėdyje vietoj R. Tumpytės darbavosi Jovita Šumskienė, kuri iki šiol ėjo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialisto pareigas.
Paminėtos ir dar dvi progos – gimtadienių proga pasveikinti tarybos nariai Daina Martišienė ir Vaidotas Skierus.
Prisiglaus laikinai?
Prasidėjus posėdžiui, darbas ėjo lyg sviestu pateptas. Dešimt sprendimų priėmę bendru sutarimu, politikai užstrigo ties Šateikių kultūros centro patalpų klausimu.
Savivaldybės tarybos narės Astos Beierle Eigirdienės nuomone, valdančiųjų sumanymas į Šateikių kultūros centrą įkelti seniūnijos administraciją yra neteisėtas. „Pastatas renovuotas Europos Sąjungos lėšomis, mes esame įsipareigoję penkerius metus nekeisti jo paskirties. Statinys „užprogramuotas“ kultūros centro ir bendruomenės poreikiams, o jūs keliate ten ir Šateikių seniūnijos administraciją“, – priekaištavo politikė. Jos teigimu, seniūnija turėtų likti ten, kur ir buvusi – pastate, kuriame įsikūręs paštas, ambulatorija. „Seniūnijos administracijai vietos ten tikrai pakanka. Be to, paskirta lėšų to pastato stogo remontui. Taigi jis bus atnaujintas, tad nėra reikalo mažinti kultūros centro patalpų“, – įsitikinusi A. Beierle Eigirdienė.
Klausimą pristatęs Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Tomas Raudys atsakė tik tiek: „Jūsų priekaištai bereikalingi, nes seniūnijos administracija į naująsias patalpas bus įkelta tik laikinai, kol senosiose vyks remontas.“
Balsuojant šiuo klausimu, 12 iš 22 Savivaldybės tarybos narių pasisakė už tai, kad Šateikių seniūnas ir kiti administracijos darbuotojai įsikurtų kultūros centre. Ar laikinai, bus matyti.
Kodėl nėra nuomos įkainio?
„Plungė“ ne kartą rašė, kad liepos 30 dieną Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, leidžiantį parduoti vieną iš Mykolo Oginskio dvaro komplekso pastatų – advokato namelį, kuriame daug metų veikė vaikų biblioteka. Dėl šio sumanymo kilus triukšmui Vyriausybės atstovė Telšių apskrityje Loreta Bagdonavičienė tarybai ir merui Audriui Klišoniui atsiuntė teikimą, kuriame nurodyta, kad minėtojo namelio privatizuoti neleidžia viršesni teisės aktai.
Per šį Savivaldybės tarybos posėdį nutarta, kad liepos 30-osios sprendimą, tiksliau – 3-iąjį jo punktą, reikia naikinti, o advokato namelį išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Naujame sprendime numatyta ir pastato nuoma.
Klausimą pristatęs T. Raudys kalbėjo: „Nėra prasmės veltis į teisminius ginčus, tad paprasčiau bus tą sprendimą panaikinti. Tačiau advokato namelio likimas nekoks. Lėšų jam tvarkyti nėra, tad po 2–3 metų jis gali ir sugriūti. Kaip kad Alsėdžių valsčiaus pastatas.“
Robertas Endrikas stebėjosi: „Jei jau pastatą norime išnuomoti, kodėl nesvarstome, kokia bus vieno kvadratinio metro nuomos kaina?“ Politikui užkliuvo ir tai, kad išnuomoti norima ne tik advokato namelį, bet ir šalia esančius, tarybiniais laikais statytus garažus, kuriuos, jo manymu, reikėtų nugriauti.
Anot T. Raudžio, jei tik atsiras nuomininkas, kuris sutiks investuoti į tą namelį, tai Savivaldybė turėtų džiaugtis už nuomą gavusi bent vieną eurą per metus.
Opozicijos atstovų įsitikinimu, advokato namelio nuomos klausimas pernelyg skubotas, dar diskutuotinas, tad nuo sprendimo vertėtų susilaikyti. „O gal jau yra potencialus nuomininkas, kad valdantieji taip siekia tą pastatą išnuomoti?“ – klausė A. Beierle Eigirdienė. Meras A. Klišonis jai atsakė, kad nuomininkų bus ieškoma skelbiant konkursą. Jei pretendentų atsiras, bus sprendžiamas įkainio klausimas. R. Endriko nuomone, valdantieji gudrauja: „Jei norim nuomoti, reikia ir kainą iš anksto nustatyti. Dabar, atrodo, įkainį derinsime pagal nuomininką – jei konkursą laimės Petras, jis bus vienoks, jei Jonas – kitoks.“
T. Raudys pareiškė norą replikuoti. Pasak jo, kol kas kalbama tik apie tai, ar advokato namelį nuomojame, ar nenuomojame. O įkainio, nuomininko klausimai bus keliami vėliau. „Jei pritariame, kad nuomojame, skelbiame konkursą. O kas jį laimės, man visai vienodai – Petras, Jonas ar Marytė“, – piktinosi Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas.
Po šios T. Raudžio kalbos tarybos nariai nesitvėrė juokais svarstydami, kuris gi taps tuo nuomininku – Petras Beinoras, Jonas Varkalys ar Marytė Valaitienė.
Nors opozicija ir prieštaravo, dauguma vis dėlto pasisakė už tai, kad advokato namelis būtų išnuomotas.
„Tirpdo“ administracinį aparatą
Ginčų tarp tarybos narių kilo ir svarstant klausimą dėl kaimų pagrindinių mokyklų reorganizavimo. Mat nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio Didvyčių mokyklą-darželį žadama panaikinti, o Žlibinų, Kantaučių, Stanelių, Stalgėnų ir Nausodžio pagrindines mokyklas reorganizuoti į miesto pagrindinių mokyklų – Senamiesčio, „Babrungo“ ir „Ryto“ – skyrius.
Dėl Didvyčių mokyklėlės politikams klausimų nekilo, o štai dėl kitų nemažai diskutuota.
Kaip sakė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas, ši pertvarka vykdoma dėl dviejų priežasčių: pirma – apkarpomas administracinis aparatas, taip sutaupant nemažai pinigų, antra – dėl vaikų, kad jie vis dėlto turėtų galimybę lankyti mokyklą arčiau savo namų.
„Žlibinuose ir Stalgėnuose yra tik po 38 mokinius, Staneliuose – 62, Nausodyje – 86, Kantaučiuose – 50. Nors vaikų mažai ir jų vis mažėja, bet visos tos mokyklos turi direktoriaus ir kitų pareigybių, kurias įstaigą reorganizavus galima naikinti, taip per metus sutaupant apie 150 000 eurų“, – kalbėjo A. Misiūnas.
R. Endriko nuomone, šis sprendimas visiškai nevykęs, nepadėsiantis nei daug sutaupyti, nei mokymo kokybės pagerinti: „Kažkokia butaforija, akių dūmimas – mokykla lyg ir yra, bet naudos iš jos mažai. Be to, likusios skyriais jos tuoj tuoj sunyks.“ Politikui pritarė Judita Stankutė: sprendimas skubotas, nesuderintas su bendruomenėmis, visus paliekantis nežinioje.
Kad ir ką sakė opozicija, valdantieji palaikė savąjį sprendimo projektą – minėtosios penkios kaimų mokyklos bus reorganizuotos į miesto švietimo įstaigų skyrius. Ar tapusios filialais jos išsilaikys, ar sumažės iki pradinių, o gal ir visai sunyks, parodys laikas.
